Dievas pakelia naujam gyvenimui ir kviečia nebesižvalgyti atgal. Žvalgymasis atgal trukdo siekti dvasinių tikslų. Tai pagrobia mūsų laiką, energiją, jausmus ir mintis.
Kartais žvalgytis atgal priverčia kaltės jausmas. Bet jeigu išpažinome Viešpačiui savo nusižengimus ir nuoširdžiai atgailavome, Jis jau išsklaidė mūsų kaltes taip toli, kaip toli Rytai nuo Vakarų. Mums nebereikia sugrįžti atgal, reikia tik priimti Jo malonę, patikėti atleidimu ir toliau sekti paskui Kristų. Svarbu, ne kas buvai, o kas esi dabar.
“Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja. O visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikė su savimi ir davė mums sutaikymo tarnystę.” 2 Korintiečiams 5:17-18
Bet jeigu širdį vis dar traukia senasis gyvenimas ir vilioja žvalgytis atgal į nuodėmę, tuomet prašykime Dievo malonės, kad savo Dvasios galybe Jis mus išlaisvintų, sustiprintų ir apvalytų nuo visų nedorybių. Savo jėgomis niekada neįveiksime nuodėmės, bet jeigu trokštame būti laisvi, tuomet Viešpats tikrai ateis į pagalbą mūsų silpnumui ir padės numarinti tai, kas mūsų kūno nariuose žemiška, kad Jo Dvasia galėtume gyventi šventą gyvenimą Jo šlovei ir tarnauti gyvajam Dievui.
“Jėzus tam pasakė: ‘Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei’.” Luko 9:62
“Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje.”
Filipiečiams 3:13-14
Nusižeminkime po galinga Dievo ranka ir paveskime save Jam, nes tik Jis vienas gali apvalyti sąžinę nuo mirties darbų ir išgelbėti mūsų sielas.
