• Jėzaus Šviesa

Ar reikia mokėti dešimtinę?

Atnaujinta: 2021-08-22

Vieną kartą ir visiems laikams išsiaiškinkime ką iš tikrųjų Biblijoje reiškia "sėti sėklą". Sėkla, tai ne pinigai, ne maistas, ne drabužis ar dar kažkas, bet tai yra Dievo Žodis. Jeigu pavyzdžiui, jums kas sako: sodinkite sėklą duodant pinigines aukas bažnyčios iždui, tai žinokite, jog tai yra klaidingas mokymas.

Pastaruoju metu, bažnyčiose dažnai girdime raginimus, ''sėti bažnyčiose sėklą'' duodant pinigines aukas. Bet mes turime suprasti, kad Jėzui įtvirtinus Naują Įstatymą, tos dešimtinės aukos (dešimtąją dalį nuo žmogaus uždarbio) bei kitos aukos Dievo šventyklai Izraelyje jau įgauna visai kitą reikšmę. Nes apaštalas Paulius sako, kad tai kas vyko Senąjame Testamente, tai yra ateinančių dalykų šešėlis, taigi Senojo Testamento praktikos mums nebetinka, nes jos jau įgauna naują prasmę.


Duodant pinigines aukas bažnyčiose, jūs ne sėklą sėjate, bet realiai duodate jiems pinigus ir kai kuriems netgi, kraunate turtus. O tie, kurie jus taip moko daryti yra klaidingi mokytojai, kurie prekiauja Evangelija manipuliuodami Dievo Žodžiu. Šitaip jie jus išnaudoja, prisitaikę Senojo Testamento mokymus savo bažnyčiose, sakydami: " Investuok į Dievą..." arba " Kiek tu duosi tiek Dievas tau daugiau sugrąžins'' ir t.t. Todėl Paulius perspėja sakydamas:


"Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. (2Kor.2-17Biblija)


Apaštalas Petras taip pat sako:


"Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą. Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. Iš GODUMO jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia.". (2 Pt 2:1-3 Biblija)


Taigi, kas yra ta tikroji sėkla? Mes tai galime sužinoti iš Jėzaus palyginimo apie "Sėjėją", kurį randame Biblijoje, Mato 13:1-23 (palyginimą apie Sėjėją rasite straipsnio apačioje).

Taigi sėkla yra Dievo Žodis, Geroji Žinia, Kristaus Evangelija, kurią paskelbus žmogui, pasodiname šį žodį kaip sėklą į jo širdį ir ta sėkla arba duos gerų vaisių arba ne, priklausomai nuo to ar žmogus priims skelbiamą žodį.

O jeigu norime sužinoti kokios yra tikrosios aukos Dievui, tai apie tai irgi sužinome iš Naujojo Testamento mokymų. Tikrosios aukos Dievo bažnyčiai yra pagalba tikintiesiems, kurie yra bėdoje, vieniši, skurstantys, kenčiantys, vargšai ir tt.. Tikintieji žmonės yra tikroji Dievo bažnyčia ir jokiu būdu ne pastatas, nes parašyta, kad "Dievas nedvelkia rankomis statytuose pastatuose ".


"Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita". (Apd 17,24-31 Biblija)


Todėl mums nereikia investuoti į Dievą, tarsi Jam ko nors trūktų, kaip anie mokytojai klaidingai moko sakydami: "... investuok į Dievą aukodamas dešimtines ir tau grįš dvigubai daugiau atgal ".

Jeigu mes pradedame taip daryti klausydami tokių mokymu, tada šiuo atveju gaunasi, kad mes aukojame iš išskaičiavimo, kad mums grįžtų dvigubai atgal,

kas ištikrųjų nėra priimtina Dievo akyse.


Toliau Paulius vėl sako:

"Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?

Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla-tai jūs!" (1 Kor 3,16-17 Biblija)


Aiškiai Paulius pasakė, kad mes esame tikroji Dievo bažnyčia, šitaip duodamas suprasti, kad Dievo Dvasia nedvelkia pastatuose, bet mumyse. Todėl kas norite paaukoti Dievo bažnyčiai, tai aukokite tiesiogiai, vargstantiems tikintiesiems.

Aukokite ne bažnyčių pastatų aprūpinimui, nuomai ar jų išlaikymui, bet aukokite, kad padėti vienas kitam išgyventi priešo valdose, nes šėtonas yra šio pasaulio kunigaikštis, o mes čia esame tik svečiai. Todėl dar kartelį pasikartosiu, ne pastatus kažkam statykime ar išlaikykime, bet padėkime savo broleliams ir seserėlėms Jėzuje Kristuje, kurie galbūt yra sergantys, skurstantys, benamiai, pensininkai. Padėkime nuskriaustiems, našlaičiams, o ir galų gale savo kaimynui atsidūrusiam bėdoje. Darykime tai pagal savo galimybes, JEIGU tik pajėgiame kažkuom padėti.

Dešimtosios dalies nuo uždarbio duoti nebereikia. Taip buvo Seno Testamento laikais, kai pinigai buvo renkami šventyklos remontams ir kt. jos reikalams tvarkyti. Dievas ne be reikalo nugriovė šventyklą stovinčią Izraelyje. Taip Jis padarė, nes pradėjo statyti kitą. Jis stato dvasinę šventyklą, t.y mus. Dabar esame laisvi aukoti vargstantiems tikintiesiems (tikrąjai Dievo šventyklai/bažnyčiai) tiek kiek galim, kiek galimybės leidžia.


Tuo pačiu neužmirškime, kad ir malda yra didelė pagalba bei nuostabi auka Dievo akyse. Taip kaip Petras, pamatęs negalintį vaikščioti žmogų ir neturėdamas kuo jį sušelpti tarė: "...pinigu nei aukso neturiu, bet duodu tai ką galiu...". Ir Petras pasimeldė už tą paralyžiuotą žmogų ir jis kaip mat tapo sveikas.

Juk kai mes meldžiamės Dievui, mes atiduodame savo širdį, todėl tokios aukos yra labai priimtinos.


O ar reikia šelpti pastoriams? Apaštalų dienomis buvo ir netgi mūsų dienomis yra pastorių, kurie patys turi darbus ir patys save išsilaiko, o savaitgaliais skelbia Dievo žodį.

Gali būti, kad pastorius kasdien moko Dievo žodį ir evangelizuoja pasiimdamas porą dienų išeiginių, tai tada žinoma, galima jam padėti, bet už viską turėtų būti duodamos ataskaitos tikintiesiems, kurie šelpia. Kiek buvo surinkta, kur ir kam buvo išleista. Kad pastorius neimtų daugiau negu reikia.


Bažnyčioje šiuo klausimu skaidrumas yra būtinas, nes nepamirškime, kad pastoriai turi reprezentuoti Kristų, kad Jo šventas vardas liktų nesuteptas dalykais, kuriuose nėra skaidrumo ir yra galimi įtarimai, kurių niekas negali nei patvirtinti nei įrodyti. Dievo žmogus visada turi būti pasiruošęs parodyti, kad nevyksta nieko nesažiningo vardan abipusio pasitikėjimo su tikinčiaisiais, kad Dievo vardas nebūtų peikiamas ir tikintieji nenusigręžtų nuo tikėjimo. Piniginės ataskaitos šioje vietoje yra būtinos.


Taigi, "sėkla" tai yra skelbiamas Dievo žodis, o tikrosios aukos Dievo bažnyčiai tai yra betkokia, visapusiška ir tiesioginė pagalba vargstantiems, kenčiantiems ir nuskriaustiems tikintiesiems. Ir visi tie, kurie taip daro yra tikrieji sėjos darbininkai.


''Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją''.(2 Kor 9:7)


Istatymo mokėti tam tikrą nustatytą sumą nebėra. Mes esame laisvi rinktis kiek ir kam ką duoti.


Bendrinkime/dalinkimės su savo broliais ir sesėmis Kristuje, kurie daugelis yra klaidinami diena iš dienos bei yra dar jauni Žodžio pažinime.

(šitaip pasitarnausime Dievui, sielų gelbėjimui).

Te Dievas lydi savo Šviesoje ir Tiesoje


"PALYGINIMAS APIE SĖJĖJĄ":


(Mt. 13: 1-23 Biblija)

"Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje.

Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais.


Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. Kas turi ausis, teklauso!“


Kodėl palyginimai?


Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“ Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota. Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau.


Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.


(Jėzus aiškina palyginimą apie sėjėją):

„O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje.

Tai ir yra pasėlis nukritęs prie kelio. Pasėlis ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. Tačiau jis be šaknų – nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta. Pasėlis tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas. Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.


Būkite palaiminti Jėzaus ramybėje, Amen.


/Jėzaus Šviesa/


KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI

571 peržiūra0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską