„Ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią ir pragaro vartai jos nenugalės“
(Mt 16:18)
Gyvename pasaulyje, kuriame viskas praeina, tačiau mūsų Viešpats kalba, kad vienas dalykas niekada nepražus – ant uolos pastatyta Jo Bažnyčia. Kas yra ši Bažnyčia, kuri nušviesta Jėzaus šviesa? Tai nėra materialus pastatas, tai – tikinčiųjų, kurie atgailavo dėl nuodėmių ir tapo naujais, šventais kūriniais Jėzuje Kristuje, susirinkimas.
Jie visi garbina viena širdimi, juos visus veda viena Dvasia, jie visi yra tikrai šventi. Būtent šiai Bažnyčiai priklauso brangieji Viešpaties pažadai išsaugoti, tęsti, ginti ir atvesti į galutinę Viešpaties šlovę.
Jėzus sako, kad savo Bažnyčią stato Jis pats. Būtent Kristus, metui atėjus, pašaukia Bažnyčios narius. Didi toji išmintis, kuria remdamasis Viešpats Jėzus Kristus stato savo Bažnyčią. Viskas atliekama reikiamu metu ir tinkamai. Jis dirba pagal tobulą, nekintantį ir garantuotą planą. Jis dažnai pasirenka pačius prasčiausius, grubiausius akmenis ir pritaiko juos atlikdamas tobulą darbą – pakeičia juos taip, kad jie taptų nugludintais Jo dvasinės šventyklos kampais. Jis dirba savo darbą nepaisydamas pasaulio, kūno ir velnio pasipriešinimo. Jis tęs savo darbą net tada, kai tautos ir regimos bažnyčios nebežinos savo pareigų. Jis neabejotinai įgyvendina visa, ko imasi.
Ką Viešpats Jėzus Kristus turėjo omenyje kalbėdamas apie Bažnyčios pamatą? Tikrai nemanau, kad Petrą. Kitaip jis būtų pasakęs aiškiai „Ant tavęs Aš pastatysiu savo Bažnyčią“. Tačiau Jėzus kalba ne apie klystantį, netvirtą žmogų, o galingą tiesą, kurią Tėvas apreiškė Petrui, jog „Kristus yra Mesijas – Gyvojo Dievo Sūnus“. Ši tiesa ir yra toji uola, ant kurios Kristus stato Savo Bažnyčią. Kartą padėtas, tas pamatas išlieka labai tvirtas. Joks kitas pamatas, tik šis, gali atlaikyti Bažnyčios, apie kurią kalbama, svorį. Tik Jis gali atlaikyti viso pasaulio nuodėmių naštą ir nesugriūti. Jis išlaiko visas visų tikinčiųjų, kurie ant Jo statomi, nuodėmes. Ar mes stovime ant šios uolos? Norėdami sužinoti, ar esate šios tikros Bažnyčios nariai, pažvelkite į pamatą. Ar jūs asmeniškai stovite ant uolos – ne tik reguliariai vaikštote į bažnyčią, bet ir esate susijungęs su Kristumi, esate viena su Juo ir Jis yra jumyse? Neapsigaukite dėl savo asmeninio išgelbėjimo – stebėkite, kad jūsų siela stovėtų ant uolos, be kurios jūs neišstovėsite Teismo dieną.
Jėzus, kalbėdamas apie statomą Bažnyčią kalba apie ir apie pavojų - „pragaro vartus“. Tikrąją Kristaus Bažnyčią visada puldinėjo mirtinas priešas – šio pasaulio kunigaikštis šėtonas. Jis mirtinai nekenčia tikrosios Kristaus Bažnyčios. Negalėdamas sutraiškyti galvos, jis gelia į kulną. Šis priešiškumas tęsiasi jau šešis tūkstančius metų. Milijonai bedievių buvo tapę velnio pasiuntiniais ir, patys to nežinodami, dirbo velnio darbą. Visas Kristaus kūnas išgyveno karą su pragaro jėgomis. Tikroji Bažnyčia niekada neturėjo ramybės. Jos kova nuolatinė ir jos mūšis niekada nesibaigia. Kova su pragaro jėgomis – kiekvieno tikro Bažnyčios nario patirtis. Vienokiu ar kitokiu būdu velnias be paliovos kovojo su Bažnyčia. „Pragaro vartai“ visą laiką puldinėjo Kristaus žmones. Mes, skelbiantys Evangeliją, visiems ateinantiems pas Kristų galime pažadėti neapsakomai didžių ir brangių dalykų – Dievo ramybę, kuri pranoksta bet kokį supratimą.
Gailestingumas, nepelnyta malonė ir visiškas išgelbėjimas dovanojami kiekvienam, kuris ateina pas Kristų ir juo pasitiki. Tačiau kol gyvename kūne, esame kovoje. Nesistebėkite pragaro vartų priešiškumu, tačiau jei pasiliksite Kristuje, pergalė jums garantuota. Tikėjimas Dievu yra labai svarbu. Pasaulis nekentė Kristaus, nekęs ir tikrų krikščionių, todėl naudokitės visais Dievo ginklais. Nėra kryžiaus – nėra ir šlovės vainiko.
Nėra kovos – nėra ir gelbstinčios krikščionybės.
Mūsų Statytojas pažada „pragaro vartai jos nenugalės“. Nepaisant visų išpuolių, Jo Bažnyčia gyvuos ir išliks. Ji niekada nebus nugalėta. Tikroji Bažnyčia gyvavo visuomet. Jei ji buvo engiama vienoje šalyje – traukėsi į kitą, jei buvo alinama vienoje dirvoje – įsišaknijo kitoje. Niekas neužgniaužė jos gyvybingumo.
Dievo žodis išgyveno, augo ir plito. Kas prideda prie jos ranką - paliečia Dievo akies vyzdį, todėl pragaro vartai Kristaus Bažnyčios niekada visiškai nenugalės.Taigi, tikroji Bažnyčia yra Kristaus kūnas, Kristaus nuotaka, Jo kaimenė.
Niekas neišskirs tų, kuriuos Dievas sujungė amžina sandora. Paskutiniąją dieną Jis pasakys savo Tėvui: „Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nei vieno“.
Nė vienas kviečio grūdas nepražus ir bus surinktas į Jo kluoną, o piktžolės ir pelai bus sudeginti.Velnias gali nužudyti, sudeginti, kankinti, pakarti, bet, nužudęs kūną, daugiau nieko negali padaryti. Jis negali pakenkti sielai. Tas, kuriam pavedėte savo sielas, turi visą jėgą danguje ir žemėje, ir jus išsaugos. Pasaulis gali šmeižti ir tyčiotis, tačiau pragaro jėgos niekada nenugalės jūsų sielos. Tas, kuris yra už jus, yra didesnis už visus tuos, kurie yra prieš jus.
Pabaigai norėčiau tarti keletą žodžių apie praktinį šio pamokslo pritaikymą.Pirmiausia norėčiau paklausti – ar esate tikrosios Kristaus bažnyčios nariai? Žvelgiu toliau nei tradicinė bažnyčia. Kalbu apie bažnyčią pastatytą ant uolos.
Ar esate sujungtas su Didžiuoju Pamatu? Ar Šventoji Dvasia liudija jūsų dvasiai, kad esate viena su Kristumi, o Jis yra viena su jumis? Susirūpinkite, brangūs broliai, jei į mano klausimą negalite atsakyti teigiamai. Susirūpinkite, kad jūsų tikėjimo laivas nesudužtų, kad galiausiai pragaro vartai jūsų nenugalėtų, kad velnias nepareikalautų jūsų kaip jam priklausančio ir jūs nebūtumėte atskirtas amžiams. Todėl raginu: nedelsdami ateikite ir prisijunkite prie tikrosios Bažnyčios. Ateikite pas Kristų ir būkite išgelbėti. Kodėl ne šiandien, kol dar nevėlu?
Viskas jau paruošta – jums paruoštas gailestingumas, angelai pasiruošę džiaugtis su jumis, Kristus pasirengęs jus priimti. Lipkite į gelbėjimosi valtį, įženkite į arką, nes senasis pasaulis greitai subyrės į šipulius. Gelbėjimosi valtis nuleista, ir mes, Evangelijos tarnautojai, kviečiame jus lipti į valtį ir išsigelbėti. To, kuris ateis pas Jėzų, Jis neatstums, bet aprengs teisumo drabužiu.
O savo tikinčius skaitytojus norėčiau paraginti: gyvenkite šventai, mano broliai. Gyvenkite kaip dangaus piliečiai. Būkite Kristaus laiškai, žinomi ir skaitomi visų žmonių. Gyvenkite drąsiai, nesigėdydami Jo išpažinti. Gyvenkite su džiaugsmu, žvelgdami į perspektyvą – su antruoju Kristaus atėjimu ateis geri laikai visai Kristaus Bažnyčiai. Tų laikų laukdami, budėkime ir melskimės. Pastoliai greitai bus nuardyti – greitai bus įstatytas paskutinysis akmuo ir pastatas suspindės visu savo grožiu. Greitai ateis pats Vyriausiais Statytojas - Gelbėtojas ir išgelbėtieji džiaugsis kartu, o visa visata pripažins, kad Kristaus Bažnyčios pastate viskas atlikta gerai.
Pagal J. C. Ryle pamokslą, pasakytą 1858 metų rugpjūtį Weston-super-Mare bendrame susirinkime.
