Nesitrauk nuo Dievo nė per atstumą

Neretai krikščionys, jau būdami tikėjime, iš niekur nieko susiranda sau visokių reikalingų ar nereikalingų užimtumų ir per juos sugalvoja atseit ''trumpam'' padėti Dievą į šalį. Ir šitaip nepastebint, pamažu, tas ''Dievo padėjimas į šalį'', tampa vis dažnesnis reiškinys tikinčiojo gyvenime. Mat pastoviai žmonės suranda kažką nuveikti, kas pasak juos yra daug įdomiau ir pelningiau.

Bet tie, kurie šiuo metu šitaip žaidžia su savo tikėjimu, jie stato save į labai pavojingą poziciją. Padėjus Dievą ''trumpam į šalį'', kaip kai kurie, vėliau po to būna labai sunku sugrįžti į tą pačią poziciją, kurioje jautėme Dievo prisilietimą ir Jo Dvasią.

Apsikrovus pasauliu ir visokiais pasaulio rūpesčiais ar kažkokiais tai nereikšmingais užsiėmimais, mes patys save apvagiame ir truputis po truputį, šitaip imame tolti nuo Dievo ir nuo Jo artumo, kurį galėjome jausti prieš tai. Tada jau darosi sunku sugrįžti į tą patį kelią, ir į tą pačią dvasinę būseną. Žmogus jaučiasi išsimušęs iš savo ritmo, arba jaučiasi lyg netekęs ryšio su Dievu.

Mums svarbu išmokti neatsitraukti nuo Dievo daugiau, negu reikia. Visada pasverkime viską, ir turėkime tam tikrą laiką, kurį skiriame vien tik Dievui, griežtai padėdami visus kitus reikalus į šoną. Na, jūs galbūt sakysite, kad esate labai užimti, nebespėjate, arba nebejaučiate to ryšio su Dievu, todėl vis negalite rasti laiko Jam. Bet pasakysiu jums taip, jūs patys žinote, ar jūsų gyvenime yra nereikalingų užsiėmimų, kurie nėra tokie svarbūs ir per kuriuos, jūs esate atitraukiami nuo Dievo.

Mes žinome, kad tikėjimas tai yra didelė kova. Todėl mūsų kova taip pat yra ir prieš visus nereikalingus užsiėmimus, kurie atitraukia mūsų dėmesį. Taip pat tai kova, kai norime siekti Dievo veido, ir atsiranda visokie blokai trukdantys mums artintis Dievo link. Visa tai yra kova su tamsos jėgomis aukštybėse. Ir jos veikia per mūsų tinginystę, per mūsų norus, per mūsų savimeilę, per išdidumą, per mūsų kaprizus, per įsisikaudinimus ir per velnio melus.

Dar kartą sakau, neatsitraukite nuo Dievo, nes paskui bus labai sunku sugrįžti į dvasinį kelią. Daugelis tikinčiųjų, kurie buvo palikę savo tikėjimą, o po to susipratę bandė sugrįžti, jie visi sako, kad po to būna labai sunku surasti kelią atgal į Dievo artumą. Kad nėra lengva vėl sugrįžti į ryšį su Dievu.

Pasipriešinimas iš piktojo būna dar didesnis nei betkada anksčiau, todėl kova būna dar sunkensė.

Todėl raštas mums labai aiškiai kalba apie nereikalingus užsiėmimus ir apie perdėtą užimtumą visokiais rūpesčiais:

''Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.

It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų“. (Luko 21:34).

Neapsikraukite dalykais daugiau nei to reikia, ir išmokite pasakyti ne, tiems užsiėmimas, kurie yra tuštybė ir visiškai nereikšmingi. Kurie tiesiog atima jūsų laiką su Dievu, ir atitolina nuo Dievo artumo.

Nieko nėra svarbiau už sielos saugumą Dievo rankose ir Jo artume. Tad kodėl tikintieji bėga į pasaulio rankas, o ne pas Dievą?

Juk visi pasaulio dalykai ir reikalai tėra laikini, bet siela mūsų yra amžina, ir jai reikės amžino prieglobsčio gerovėje. Tad kodėl apvagiate save tuom, kas vieną dieną vistiek pavirs į dulkes, ir bus išnešiota vėjais?

Jėzus mokė sakydamas:

''Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų (turėtų) visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?'' (Mato 16:26).

Gerai apgalvokite, šiuos Jėzaus žodžius. Sugrįžkite visi, kurie, kad ir trumpam buvote pamiršę Dievą!!

Artinkitės Jo link. Apsivalykite ir siekite Dievo veido kovodami visomis jėgomis ir visa širdimi, pagal Jo gerą valią. Kristaus ramybė teaplanko jus.

/Jėzaus Šviesa/

Kiti krikščioniški straipsniai ir skaitiniai