Nebūkime per ilgai geriantys vien tik pieną. Štai, pažvelkime į keletą paprasčiausių krikščionybės pagrindų. Šiuos paliepimus mes randame Šventuosiuose raštuose, ir jie mums sako:
* Nepasiduokime pasaulio įtakai.
* Visada sekime savo mintis ir jausmus.
* Koncentruokimės ties vaikščiojimu tiesoje, dvasioje ir šventume.
* Būkime dori ir sąžiningi kitų atžvilgiu.
* Nustokime vaikęsi sau šlovės.
* Nesigirkime ir netrimituokime padarę gerą darbą.
* Nustokime abkalbinėti savo artimus, draugus, pažįstamus ir kaimynus.
* Susibūrimuose, nepulkime sėstis į pirmąsias ir geriausias vietas.
* Visada vaikščiokime nusižeminę prieš Dievą.
Panašių paliepimų yra ir daugiau, kuriuos brandūs krikščionys paprastai jau būna įvaldę, bet naujatikiams tokie mokymai yra jų pradinis startas. Apaštalas Paulius juos vadina kūdikiais, kurie ''geria pieną''.
Šiandieninė realybė yra gan labai liūdna, nes yra labai daug krikščionių, kurie metai iš metų būdami tikėjime vis dar tebegeria tą patį pieną, kuris yra skirtas kūdikiams, ir niekaip nesugeba ateiti iki brandos, kad galėtų pradėti valgyti ''mėsą''.
Kūdikiai yra linkę dar daug miegoti, juos reikia pastoviai raminti mat ''daug verkia'', nes yra įvairių vėjų mėtomi ir blaškomi dėl pažinimo stokos. Juos reikia prižiūrėti ir po prieglauda auginti kol įgaus jėgų, kad prakutę, suaugę ir subrendę galėtų patys ''auginti kūdikius'', kuriuos taipogi reikia mokyti, kad per pažinimą įsitvirtintų Kristuje.
Supraskime, kad būdami tikėjime kurį laiką, jau turime imti mokyti ir kitus, o ne patys vėl iš naujo būti mokomi. Mums privalu išgirdus Dievo žodį jį priimti ir įsisavinti, kad per žodžio praktikavimą savo gyvenime, jis išliktų mumyse visiems laikams, o ne tik tai minutei, kad pabūt krikščioniu kelioms valandoms ar vienai dienai.
''Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, bet sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti. Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. Juk kiekvienas, maitinamas pienu...tebėra kūdikis. Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius...''. (Hebr. 5:11-14).
Supraskime, kad Kristus mus visus kviečia būti Jo darbininkais pjūtyje, jog nuiminėtume derlių, nes derlius gausus, o darbininkų maža. (Mato 9:37). Jis liepia mums eiti ir mokyti kitus tų pačių dalykų, ką mes patys išmokom.
''Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones,...mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs''. (Mato 28:19-20).
Štai kodėl mes negalime per ilgai užsisėdėti ant pieno, bet privalome stropiai mokytis krikščionybės pagrindų ir taikyti juos savo gyvenime, kad galėtume mokyti ir kitus.
Juk Jėzus mus išsirinko, kad duotume vaisius, kurie išliktų, (Jon.15:16), ir kad krautume turtus, kur kandys ir rūdys nesuėda ir vagys nepavagia. (Mato 6:19).
Būkime patys su savimi atviri... Paklauskime savęs, ar mes darome Dievo mums pavestus darbus? Ar esame subrendę per pastovų tiesos ir Dievo žodžio lavinimą, kad galėtume darbuotis pjūtyje? Ar mes liudijame Kristų savo žodžiais ir darbais? Jeigu ne, tai būtų pats laikas pradėti siekti šių tikslų, kad galėtume dirbti Karalystės darbus ir tapti Dievo pagalbininkais.
Jei mes priklausome Kristaus komandai, tai ir darykime Jo pavedimus. Melskimės ir prašykime Dievo, kad pakeltų ir paruoštų savo darbams, nes Viešpačiui patinka tokios aukos ir tai duoda Jam šlovę.
Šlovinkime Dievą savo paklusnumu. Vykdykime Dievo valią skelbdami Dievo žodį, kad Jis mumis didžiuotusi ir, kad būtume Kristaus pažado dalininkais.
Viešpats teapšviečia jus ir tenurodo kelią, kuriuo turėtumėte eiti. Amen.
