MALDA - tai bendravimas su Dievu. Jeigu nėra pastovaus bendravimo, negali būti ir artimo santykio. Pats Dievas mus kviečia į bendravimą su Juo.
Jis rodo mums pavyzdį per savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris anksti, dar neprašvitus eidavo į nuošalią vietą, kad pradėtų dieną su savo Tėvu tyloje ir maldoje (Mk 1:35). Jis pats daug meldėsi ir savo mokinius ragino budėti, nes žinojo, kad dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas (Mt 26:41). Jėzus karštai meldėsi ir tobulai įvykdė Tėvo valią. Mokiniai, kurie miegojo, pasidavė kūno silpnumui ir baimei. Mūsų dvasinė, vidinė būsena priklauso nuo maldos gyvenimo. Pastovumas ir ištvermė maldoje - tai mūsų tvirto tikėjimo ir dvasinio augimo šaknys. Jeigu esame silpni maldoje, būsime silpni ir savo išbandymų kelyje. Mūsų stiprybė yra Dieve, o malda, tai kelias į Jo artumą. Tai didelė malonė, kad turim galimybę ateiti prie Jo sosto. Ir didelė klaida šia galimybe nepasinaudoti.
Comments