Kodėl ir kada atsirandam sumaišties kelyje?

Kodėl ir kada atsirandame sumaišties kelyje? Tada, kai tampame eretikais.

Ką tai reiškia? Eretikas nėra tas žmogus, kuris neigia visas Biblijos tiesas, bet tas, kuris ''atsirinkinėja vyšnaites nuo torto''. Tai yra labai išrankus asmuo, kuris pasiima tai, kas jam patinka, ir atmeta tai, kas nepatinka. Kai kurie teologijos aspektai jam patinka, tačiau kitus jis atmeta, nes jie nesutinka su tuo, ką jis galvoja tuo metu arba dėl to, kad jie tiesiog jam yra nepatogūs. Aš kalbu apie nepatogius teologijos aspektus.

Kartą vienas žmogus kalbėjo didelei jaunų krikščionių grupei ir davė jiems tokį patarimą: “Netikėkite Biblijoje tuo, kas nesutinka su jūsų patirtimi”. Tas žmogus drąsiai ragino jaunuolius ieškoti tiesos, skaityti Dievo žodį ir... vertinti jį pagal savo mažas ir nedoras širdis. Kaip galima kristi taip žemai!? Tai yra erezinė sumaištis tikrąją šio žodžio prasme. Erezija reiškia paimti tai, kas man patinka, ir atmesti tai, kas nepatinka. Terminas “eretikas” reiškia “mokantis pasirinkti”. Tačiau Biblija sako:

“Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių - Dievas atims jo dalį iš gyvenimo knygos ir šventojo miesto, bei dalykų, kurie aprašyti šioje knygoje.” (Apr.22:19).

Jėzaus laikų samariečiai pristatė, būtent, tokį garbinimą. Jie buvo eretikai tikrąja šio žodžio prasme, nes būti eretiku ne visuomet reiškia būti klastotoju. Žmogus gali būti eretikas ir nemokyti nieko apgaulingo. Eretikas nebūtinai moko, jog nėra Trejybės, ar kad Dievas nesukūrė pasaulio, ar kad nebus paskutinio teismo. Eretikas išsirenka ir atmeta tiesos aspektus bei įtraukia psichologiją, humanizmą ir įvairias religijas. Visa jo religija remiasi tuom, todėl Viešpats atmeta tokį Jo garbinimo kelią dėl atsirankiojimo, nes tokie garbintojai pasirenka tai, kas jiems patinka ir tai, kas neprieštarauja jų gyvenimo būdui. Jei jiems kažkas nepatinka, jie paaiškina tai ir eina toliau lyg tai neturėtų jokios svarbos arba netgi neegzistuotų. Samariečiai sutiko su Penkiaknyge, bet atmetė kai kurias vietas apie Dovydą, Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, 1-2 Karalių knygas, Giesmių giesmę ir kai kurias kitas Šv.Rašto vietas. Jie tikėjo tik tam tikromis Biblijos dalimis ir jas išsivertė. Jūs galite išversti, ką tik norite, ir parodyti, ką tik norite. Tam, kad žmogus pasotintų savo “ego”, jam pakanka pasakyti sau: “Aš moku graikų kalbą” arba: “Aš moku hebrajų kalbą”. Vien dėl to jis pasiskelbia save tam tikros temos ekspertu. Visa religija arba apgaulinga sekta remiasi į vienų (mėgstamiausių) Biblijos vietų pasirinkimą ir kitų sumenkinimą. Jos nelygina Šv.Rašto su Šv.Raštu ir šitaip eretiška doktrina įsiskverbia. Aš manau, kad nereikia ilgai ir pabrėžtinai kalbėti, kad jūs pamatytumėte kiek erezijų yra mūsų dienomis. Mes tikime tuo, kuo norime tikėti. Mes pabraukiame tai, ką norime pabrėžti. Mes einame vienu keliu ir atmetame kitą. Mes darome vieną dalyką, tačiau atsisakome daryti kitą. Mes tampame eretikais, pasirinkdami iš Dievo žodžio tai, kas tik mums tinka vienu ar kitu momentu. Tai yra erezinės sumaišties kelias, ir štai kodėl išklydę iš tiesos kelio, dažnai atsirandame sumaištyje, nes nesekame Dievo žodžiu, bet patys sau diktuojame, kaip gyventi.

Tebūsiu sąžiningas prieš patį Dievą, atsakant į klausimą be jokių teisinimosi ar išsisukinėjimų. O koks yra mano kelias?

/A.Tozeris/

KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI