• Jėzaus Šviesa

Ką iš tikro reiškia, ''Jėzus duoda gyvenimo apsčiai''?

Atnaujinta: 2021-08-22

Jeigu jums pastorius ar kas kitas sako, kad tikintieji yra nugalėtojai Kristuje, kuriems Dievas neleis patirti sunkumų, išgydys iš visų ligų ir patrauks į šalį bei atitolins įvairius suspaudimus, nes anot jų, ''Jėzus gi duoda gyvenimo apsčiai'', tada laikas būtų iš naujo atsiversti Bibliją ir panagrinėti, ką iš tiesų sako Dievo Žodis.

Atkreipkime dėmesį į šai, kaip Dievas išvedė izraelitus iš Egipto, iškart po to, keturiasdešimt metų jie vaikščiojo po dykumą, kęsdami įvairius išbandymus, ligas, alkį ir troškulį. O tik po to, Viešpats juos nuvedė į pažadėtąją žemę. Taigi mūsų atveju, Jėzus Kristus, pirmiausia atidavęs save mūsų vietoje, Jis išgelbėja ir išveda mus iš simbolinio Egipto, t.y iš vergijos nuodėmei. O tik po to, prasdideda mūsų sanktifikavimas, t.y šventinimas

arba kitaip, šventėjimas Šv. Dvasios pagalba. Einame per įvarius išbandymus, bet Dievas mūsų vienų nepalieka, ir duoda mums savo Žodį, kaip dvasinį maistą, kad nebūtume alkani, ir turėtume kuo pasiremti, kol gyvename šiame pasaulyje. Ir tik laikui atėjus, Jėzus sugrįš, ir mes įžengsime į Dievo Karalystę, t.y į pažadėtąją žemę, taip kaip izraelitai, kurie įveikę visus įšūkius ir suspaudimus dykumoje, įžengė į pažadėtąją Kanano žemę. Mes esame išrinktoji kunigų giminė, todėl turime pirma būti išbandyti ir įveikti sunkumus, kad Kristui grįžus, būtume pajėgūs kartu su Juo valdyti, taip kaip raštas sako.

Biblija moko, kad ''gyvenimas apsčiai'' - tai kai tikintysis įgauna nemirtingumą bei gyvenimą visai amžinybei. Žodis 'apsčiai', reiškia kiekybę, o ne kokybę. Tai reiškia ilgą, niekada nesibaigiantį gyvenimą. Todėl mes tai gausime tik Jėzui sugrįžus, kada mūsų kūnai taps ištobulinti ir pakeisti. Tada tapsime nemirtingais, ir turėsime 'gyvenimo apsčiai', t.y visą amžinybę, kiek ji besitęstų.

''Gyvenimas apsčiai'' jokiu būdu nėra mašinos, namai, biznis ar pinigai... ''Gyvenimą apsčiai'', kaip ir sakiau, matysime tik Jėzui sugrįžus.

Siūlau panagrinėti šias Biblijos eilutes, kurios liudyja, kad kolkas esame pakviesti į Kristaus kentėjimus ir kad jie yra neišvengiami. O tik po to, mums bus duoti Jėzaus pažadai, kurių su tikėjimu ir viltimi laukiame iki šiol.


1 Petr. 4:1 ''Kadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, – nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę..''

Psalm. 119:71 ''Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.''

2 Kor. 4:8-10 ''Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę. Visada nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė (atėjus laikui) apsireikštų mūsų kūne.''

Rom. 5:3-5 ''Mes taip pat džiaugiamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę, ištvermė – patirtį, patirtis – viltį. O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.''

1 Petr. 5:10 ''O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo.''

Kol. 1:24 ''Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl Jo kūno – bažnyčios.''

1 Petr. 2:19 ''Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas. Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.''

1 Petr. 4:12-13 '' Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti. Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu.''

Rom. 8:18 '' Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.''

Jok. 1:2-4 ''Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.''

2 Tim. 3:12 ''Taip ir visi, kurie trokšta dievotai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.'' (Šėtono persekiojimai ir atakos įv. būdais).

Jon 16:33 ''Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“

Luk. 14:27 '' Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.''

Mat. 5:10-12 ''Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus“.

Jok. 1:12 '' Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.''

Fil. 3:10 ''kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su Jo mirtimi, kad pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių.''


Taigi supraskime, kad be kentėjimų ir išbandymų, kurie mus statydina bei keičia, nematysime pažadėto 'nevystančio vainiko'. Dar kartą noriu pasikartoti, kad visame kame yra eiliškumas. Pirmiausia gauname nuodėmių atpirkimą, tada esame pašaukti atiduoti savo gyvenimus Kristui ir įžengti į siaurąjį kelią, pilną išbandymų, persekiojimų, kentėjimų ir suspaudimų, o tik tada gausime apdovanojimą. Visas Naujas Testamentas apie tai byloja. Šį eiliškumą, kurį prieš tai minėjau, galime įžvelgti Senąjame Testamente. Pirma Dievas išvedė izraelitus iš Egipto, tada vedė juos per išbandymus ir suspaudimus dykumoje, ir tik po to jie įžengė į pažadėtąją žemę. Turime pereiti visas šias fazes. Jėzus taip pat yra mums pavyzdys. Pirma Jis eina per įvairius sunkumus, persekiojimus ir kentėjimus, o tik po to įžengia į Dangaus Karalystę.


(Romiečiams 8 :29)''O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą...''


Jeigu Jėzus kentėjo, tai ir mums yra skirta kentėti. ''Tarnas nėra aukščiau savo šeimininko, jeigu mane persekiojo, jus persekios taip pat''. Ir visa tai yra tam, kad įveikę siaurąjį kelią, taptume kaip Jis, ir įgautume nemirtingumą, t.y ''gyvenimą apsčiai'', ilgą ir nesibaigiantį gyvenimą. Vėlgi, siauras kelias ir siauri vartai yra pirmiau, o tik paskui yra duodamas amžinas gyvenimas (gyvenimas apsčiai), visiems, kurie ištvėrė iki galo. Taigi, nesiduokime kvailinami ir klaidinami netikrų mokytojų ir pranašų, kurie žada kalnus sveikatos, turtų ir klestėjimo, kurie sako, kad Dievas neleis tikinčiąjam patirti vargus ar suspaudimus. Jie imasi vyti šėtoną lauk ir atseit traukyti pančius, kad išvaryti visas problemas ir suspaudimus iš žmogaus gyvenimo. Kai tuo tarpu Biblija aiškiai moko, kad visi išbandymai ir suspaudimai, yra mūsų pačių labui. Nes tai padės mus išgryninti, kaip auksas ir sidabras yra gryninami žemės krosnyje.

Nebijokite! Jeigu Dievo valia, kad liga ar suspaudimai pasitrauktų, tai jums nuoširdžiai pasimeldus, Viešpats juos pašalins. Bet, jeigu suspaudimai nesitraukia, reiškia tokia yra Dievo valia, ir mums taip darosi, kad mus išbandyti.

Todėl nevalia kratytis kryžiaus ir ginti lauk Dievo valią iš savo gyvenimo. Štai kodėl ir Kristus, melsdamasis Getsemenės sode, kalbėjo sakydamas: ''Tėve, tebunie Tavo valia, ne mano''. Galime melstis ir prašyti Dievo pagalbos visame kame, bet jeigu kažkokie sunkumai nesitraukia, reiškia tai yra mums skirtas kryžius, kurį privalome nešti nemurmėdami ir nesiskųsdami. Nebūkime kaip izraelitai, kurie keturiasdešimt metų skundėsi vaikščiodami dykumoje. Dievas juos dėl to baudė, sakydamas kad tai kietasprandžiai žmonės, visada kratosi Šventosios Dvasios vedimo ir Ją liūdina.

(Apaštalų Darbų 7:51) ''Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai''.


Turime išmokti kantriai laukti Dievo malonės ir išgelbėjimo. Sunkumai nesitęs amžinai, jie kažkada vistiek pasibaigs. Nebėkite garbinti to auksinio veršio, ir ieškoti lengvo kelio, kuris, kaip žinome, veda į pražūtį. Nesikratykime siaurų vartų ir kryžiaus. Taip elgėsi izraelitai, kuriuos Dievas buvo ką tik išlaisvinęs nuo vergijos. Jie šaukė ir skunėsi, kad geriau būtų pasilikę Egipte, nes ten nors mėsos turėjo ir gyvenimas ten buvo lengvesnis.

Jeigu aš kalbu melą, te Šventoji Dvasia jus įspės. Bet jei kalbu tiesą, te Šventoji Dvasia jums prabyla suspausdama širdį, vardan tiesos, kurią dabar girdite.

Taigi, grįžkime prie Dievo pažadų. Jeigu, tarkim, iš tikrųjų Dievas būtų žadėjęs, kad priėmus Kristų visi būsime tuoj pat išgydyti nuo visų ligų, tai tada ir apaštalai, bei patys pirmieji krikščionys tebebūtų gyvi mūsų tarpe. Niekas daugiau nebemirtų. Supraskime, kad Jėzus atėjo mus išgelbėti nuo vieno ir didžiausio žmogaus priešo - mirties. Yra parašyta, kad Jis turi nuo jos raktus. Todėl mes vaikštome su viltimi ir Dievo pažadu, kad laikui atėjus, Jis prikels mus iš numirusiųjų ir suteiks nemirtingą, nesergantį, nepūvantį ir į dulkes nevirstantį, tobulą kūną. Bet iki tol, turėsime pakentėti ir ištverti, šio nuodėme korumpuoto kūno netobulumą. O taipogi ir priešo persekiojimus dėl Jėzaus žodžio. Taigi, jeigu girdite mokymus su pažadais apie visų ligų pagydymą, finansų investavimą ir augimą, suspaudimų išvijimą Kristaus vardu ir kt., kuriuose labai dažnai naudojamas šis išsireiškimas: ''Juk Jėzus duoda gyvenimo apsčiai, todėl mums visą tai priklauso, čia ir dabar'', tada žinokite, jog tai yra klaidingas mokymas. Nes mes žinome ir suprantame, kad GYVENIMAS APSČIAI iš tikro reiškia - AMŽINĄ GYVENIMĄ, kurio dar teks truputį palaukti. Nepakliūkit į piktojo melą. Nes patikėję šiuo melagingu ''gyvenimo apsčiai'' mokymu, daugelis žmonių nusisuko nuo Dievo, nes taip ir nesulaukė atsako į savo maldas. Tai apgaulinga doktrina. Nesupraskite neteisingai. Tikiu, kad Dievas daro stebuklus. Jis gali ir pagydyti ir netgi, iš numirusiųjų žmogų prikelti, jeigu tik tokia yra Jo valia. Bet supraskime, kad Jėzus to nežadėjo visiems iki vieno. Kol gyvename šiuose kūnuose ir šioje žemėje, kiekvienam yra duota skirtingai eiti siauruoju keliu ir nešti savo kryžių. Bet mums kaip krikščionims, būtina atminti, kad kai einame per įvairius išbandymus, per kančias, persekiojimus, ir kai atrodo, kad niekas nesikeičia, arba rodos Dievas neatsako į kažkokias tai maldas, tai dar nereiškia, kad Jis ant mūsų pyksta arba mus paliko, nes mes atseit kažką negerai padarėme. Turime suprasti ir tikėti Jo pažadu, kad Jis visada yra šalia, kaip ir buvo sakęs, kad 'bus su mumis iki amžiaus pabaigos'. Tiesiog kiekvienas turime nešti savo kryžių, taip kaip Jėzus mokydamas kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.'' (Mato 16:24).


Na, o kuo labiau priešas mus vargina, puola, bei verčia visaip kentėti, tuo labiau reiškia, kad iš tiesų kažką darom teisingai. Ant tokių tikinčiųjų, yra Dievo Šventoji Dvasia. Supraskime, kad Šėtonas visada atakuoja Dievo žmones, sukeldamas įvairius suspaudimus, kad tikintysis prarastų tikėjimą, kantrybę, ir nusisuktų nuo Dievo, neatlaikęs išbandymų. Todėl pasitikėkime Dievu ir Jis padės įveikti visas kliūtis ir sunkumus. Jis visą tai panaudos mūsų pačių labui, mūsų lipdymui ir gryninimui. Kad viskas galų gale išeitų į gerą, visiems, kurie myli Viešpatį. Be Jo mes nieko negalime. Jis mūsų vynmedis, o mes Jo šakelės.

Išlikime ramūs Jo meilėje ir ramybėje, laikydamiesi Jo įsakymų. Nesiblaškykime, bet laikykime savo akis nukreipę tiesiai į Viešpatį, nebijodami gilių vandenų (sunkumų).

Jis mus myli ir niekas negali mūsų atskirti nuo Jo meilės.


(Rom. 8 :38-39) ''Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.''


Te laimina ir te padeda jums Dievas, Jėzaus Kristaus vardu, Amen.



/Jėzaus Šviesa/


KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI

118 peržiūrų0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską