Geriau pakęsti skriaudą negu nusidėti

Apaštalas Paulius mus įspėja apie dvasinę kovą, kurią turime kovoti kasdien. Jis įvardyja mūsų priešą sakydamas:

''Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje''. (Efez. 6:12).

Dvasiniame lygmenyje 'Kovoti' - tai neretai reiškia kentėti. Jėzus nugalėjo pasaulį per kančią (Jono 16:33). Jis paneigė pats save. Ir Jėzaus pavyzdys mums sako, kad savęs paneigimas kasdien, tai būdas kovoti prieš tamsos jėgas.

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi". (Luko 9:23).

Kristaus kryžius nurodo kokiu keliu turime eiti ir kaip ištverti bei atsilaikyti šioje kovoje prieš tamsos valdžias. Kito kelio nėra. Dėl to parašyta:

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane''. (Jono 14:6).

Žinoma, tiesa ir tikėjimas yra labai svarbūs ir neatskiriami komponentai šioje kovoje, bet visa tai veikia kartu, kai nusižeminame prieš Dievą, ir esame pasirengę netgi kentėti jeigu tokia yra Dievo valia. Dievas nenori, kad mes kentėtume, bet nori, jog būtume tokie kaip ir Jis. Kad verčiau patys kentėtume nei verstume kitus kentėti. Toks yra Jo pavyzdys mums.

'' Ir iš viso jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės. Ar ne geriau pakęsti skriaudą? Ar ne geriau pakęsti apgaulę?''. (I Kor. 6:7).

''Geriau, jei tokia būtų Dievo valia, kentėti už gerus darbus negu už piktus. Ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius...'' (I Petro 3:17-18).

Dievas nori, kad būtume šventi ir niekuom nepakaltinami. Kad būtume panašūs į Jį.

''...kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų''. (Mato 5:45).

Gyvename pasaulyje kuriam mes nepriklausome ir kuris yra pilnas šėtono tamsos. Tad neteisybė mūsų atžvilgiu yra neišvengiama, nes pasaulis yra jos pilnas. Mokykimės pakęsti neteisybę neatsakydami piktu už piktą, nes tik taip sugebėsime atlaikyti priešo strėles. Tik taip sugebėsime laimėti karą kuris yra paskelbtas prieš mus.

''Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu''. (Rom. 12:21).

''Niekam neatmokėkite piktu už pikta...Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: „Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako Viešpats. Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. (Rom. 12:20).

Patyrinėkime savo veiksmus. Kaip elgiamės iškilus nesutarimams su artimaisiais, pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis? Ar visada atsakome geruoju netgi kai mus keikia? O gal atsakome tuo pačiu? Ar meldžiamės už juos, kad Dievas apšviestų jų protą? Ar darome viską kiek įmanoma, kad susitaikytume su jais ir gyventume santarvėje?

O gal užsikniaubiame savyje ir keletą dienų su jais nesikalbame? Gal laikome pyktį ir negalime atleisti? Gal apkalbinėjame juos savo draugams ar artimiesiems kaip jie baisiai pasielgė su jumis? Jeigu taip, tai žinokime, kad šitaip elgdamiesi mes baisiai pralaimime savo kovą prieš tamsos jėgas. Liūdna, bet tai tiesa.

Permąstykime savo kiekvieną žingsnį ir jeigu kur klystame, su atgaila atnaujinkime savo mąstymą ir širdies nusistatymą elgtis pagal Kristaus mokymą. Prašykime, kad Dievas padėtų paneigti save kasdien, jog galėtume pergalingai stovėti prieš visas priešo atakas. Jeigu jūsų gyvenime nėra dvasinių išbandymų, kur galbūt netgi reikėtų dantis sukandus ''tverti iki galo'' kažkokią tai neteisybę, melą, išnaudojimą, ar apgaulę, tai žinokite, kad priešas jūsų nepuola, nes esate toje pačioje barikadų pusėje kartu su juo.

Neapsigaukite! Kristus labai aiškiai pasakė:

''Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: ‘Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios;...Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė''. (Jono 15:20).

Turime suprasti, kad priešas persekioja Dievo vaikus įvariais būdais, tiek fiziškai tiek dvasiškai, bet pati kova visada vyksta dvasiniame lygmenyje. Ir priešą nugalėti galime tik turėdami Dievo meilę savyje. Per pasiaukojančią meilę galime įveikti priešo atakas.

Mūsų mąstymas turėtų būti toks:

''Geriau pačiam kentėti, netgi jei tai ir neteisinga, negu per mane kentėtų kitas''.

Su tokiu požiūriu turėtume gyventi kasdien. Taip mokė Kristus. Toks buvo Jo pavyzdys mums. Tai yra paneigimas savęs.

Išmokime paneigti save kasdien, nesvarbu ką mums tai kainuotų. Prašykime, kad Dievas suteiktų galios šitaip gyventi ir šitaip kovoti prieš tamsos valdžias aukštybėse, nes tik taip sugebėsime laimėti.

Šiais laikais niekas nenori kentėti ar aukotis dėl kitų. Retas, kuris sugeba paminti savo išdidumą ir nuryti neteisybę. Bet supraskime, kad nuolankumas yra būtinas šioje kovoje, ir tik keli sugebės įveikti šią kovą. Priešas yra stipresnis už mus, daug kartų stipresnis!!! Bet su Dievo pagalba, mes galime išmokti vaikščioti pagal Jo pavyzdį. Su Jo pagalba galime daryti tai, ko niekada anksčiau negalėjome, nes Dievas yra stipresnis už tą, kuris yra pasaulyje (už šėtoną).

Todėl prašykime nuolankios širdies. Prašykime, kad Dievo galia veiktų mumyse ir padėtų paneigti save kasdien. Mokykimės atsakyti į piktą gerumu ir švelnumu. Tai padės ne tik atsilaikyti prieš velnio atakas, bet taipogi gali palenkti tavo artimo arba tavo priešo širdį tikėjimo link. Mat visi žmonės visais laikais visada troško meilės, ir jeigu mes ją demonstruojame tiems, kurie mums yra priešiški, tie žmonės galbūt panorės būti mūsų apsuptyje vis labiau ir labiau. Nes kai paragauji nuoširdžios meilės jos norisi vis dar ir dar. Jie norės pažinti ir suprasti mūsų kelią. Jie panorės sužinoti apie Kristų. Tad tik su meile kovodami kovą galime nušauti du zuikius. Patys išlipsime sausi ir dar kitą palenksime Dievo link. Štai kaip nuostabiai veikia Dievo meilė ir Dievo žodis veikiantis mumyse.

Šventieji raštai moko, kad paskutinėmis dienomis žmonės nupuls nuo tikėjimo ir žemė bus pilna tamsos ir neteisybės. Tikintieji labiau nei kada nors anksčiau bus persekiojami dėl Kristaus vardo. Ar jūs pasiruošęs kovoti prieš neteisybę? Jeigu taip, tai kaip ketinate tai padaryti? Akis už akį ir dantis už dantį? Ar visgi į piktą ketinate atsakyti gerumu? Ar esate pasiruošęs kentėti neteisybę? Jeigu ne, tai pradėkite ruoštis!

Jėzus mokė:

„Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’. O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą''. (Mato 5:38-39).

Kas gali praryti šiuos žodžius? Kas gali juos valgyti?

Taip kaip Jėzus nesipriešino bet leidosi nukryžiuojamas, taip kaip pranašas Danielius neteisingai apkaltintas leidosi įmetamas į liūtų narvą, taip ir mes turime išmokti paneigti save ir nesipriešinti piktam. Išmokime aukotis vardan Dievo žodžio, kuris moko mylėti savo artimus ir netgi savo priešus. Tik taip tapsime pergalingi prieš šį pasaulį.

''Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras''. (Mato 16:25).

Prarasti savo gyvybę dėl Kristaus, tai reiškia pildyti Dievo valią, netgi jei tai kainuotų gyvybę. O Dievo valia yra ta, kad kasdien aukotumėmės meilės vardan.

Tad apsiginkluokime Dievo kantrybe, nuolankumu, tikėjimu, meile ir tiesa. Tai padės įveikti dvasinę kovą ir atvesti paklydusį į Viešpaties išgelbėjimą. Nes tik kai išmokstame save paneigti, tik tada atsirandame tame siaurame kelyje, kuris veda į išgelbėjimą ir į pergalę. Kristaus ramybės jums, būkite palaiminti.

/Jėzaus Šviesa/

KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI