Dievas kalba, įsiklausyk

Atnaujinta: 04-27

Dievas turi savo liudininkų visur, ir kalba bei primena apie save įvairiais būdais. Net ir gamta liudija apie Dievo buvimą.




Vaivorykštė - tai Dievo taikos ženklas žmogui, kuris buvo duotas dar nuo Nojaus dienų (Pradžios kn. 9 sk.).

Kai pakeliame akis į dangų ir pamatome vaivorykštę, tai yra lyg žodis mums, lyg pats Dievas sakytų, ''Aš esu, Aš egzistuoju, šaukis manęs ir aš tau padėsiu''. Vaivorykštė, tai yra vienas iš daugelio būdų, kaip Dievas kalba ir primena apie save žmogui, nes iš istorijos mes žinome, kad vaivorykštė buvo duota, kaip taikos ženklas Nojui ir visiems būsimiems ateinančių kartų palikuonims. Tai taipogi buvo ne tik taikos žmonijai ženklas danguje, bet iš Jono apreiškimo knygos mes irgi sužinome, kad net ir pats Dievo sostas yra apsuptas vaivorykštės spalvomis (Jono Apr. 4 sk.). Dievą supa visos kūrinijos spalvos, kurios liudija apie Dievo didybę visame kame. Vaivorykštės spalvos reprezentuoja, kad Dievas yra visų tautų Dievas, ir išgelbėjimas yra duodamas visiems, kas tik šauksis, neatsižvelgiant į rasę ar tautą.

Štai kodėl ir Juozapui buvo duotas daugiaspalvis apsiaustas, nes Juozapas per badą gelbėjo visas tautas, kurios ėjo pas jį į Egiptą, prašydamos maisto.

Ir tai buvo tik provaizdis apie Kristų, kuris turėjo gelbėti visas tautas iš dvasinės pusės nuo dvasinio alkio ir nuo amžinos dvasinės mirties, nes mirtis atėjo per nuodėmę.

Visi, kurie ateina pas Kristų, Jėzus juos maitina dvasiniu maistu - Dievo Žodžio duona atėjusia iš dangaus, kad žmogus nenumirtų dvasiniu badu, ir neregėtų amžinos dvasinės mirties. Tad vaivorykštė danguje, Nojaus dienomis, irgi buvo tik provaizdis apie Naują Sandorą, kuri turėjo būti duota visoms tautoms, per Jėzų Kristų, kad pasaulio žmonės, kurie priims šią sandorą, nebebūtų daugiau sunaikinti. Vaivorykšte aprengtas Dievo sostas, reiškia, kad Jis yra visų tautų Dievas, ir Naująją Sandorą duoda visoms tautoms ir žmonėms, kurie Juo tiki.


Taigi šiandieną, pats Dievas paliepia vaivorykštei atsirasti danguje, kad atgręžtų žmogaus mintis savęs link. Ir tai yra vienas iš daugelio, Dievo kalbos būdų, kad primintų žmogui istoriją, kad pasakytų, ''Aš visada buvau ir visada esu. Pakviesk mane į savo širdį, ir Aš būsiu su tavimi, apsaugosiu tave ir apginsiu. Aš tave išgelbėsiu, nes esu tavo Gelbėtojas''.

Bet per didelę laviną visokiausių velnio melų ir tiesos iškraipymų, bei visokiausių ideologinių judėjimų, žmonės pamiršo apie Dievą ir Jo didžius darbus. Šiandieną, kai žmogus danguje pamato vaivorykštę, jam tai nieko nesako ir nieko nereiškia. Jis nesupranta, nes nežino, jog tai turi sąsają su Dievu ir Jo pažadais. Žmonės neatpažįsta, kad tai Dievas, kuris jiems kalba ir ragina juos atsigręžti į save. Žmogus tiesiog nebežino tikrųjų kūrinijos ženklų ir reikšmių, kurie buvo duoti paties Dievo nuo senų senovės, Biblijos puslapiuose.

Atsiverskite Šventąjį Raštą, pažinkite savo tikrąjį Kūrėją ir Viešpatį Dievą, kuris mumis rūpinasi ir be galo myli. Pažinkite Jo širdį ir meilę jums. Pamatykite, kaip Viešpats jums kalba įvairiais būdais, kad išmoktumėte atpažinti Jo balsą.


''Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus padangtė byloja apie Jo rankų darbus. Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai. Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas. Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai – iki pasaulio krašto''. (Psalm. 19:1-4).


Žinoma, mums nereikia dabar garbinti vaivorykštės, lyg kažkokio tai stabo, bet reikia suprasti, kad Dievas yra liudijamas įvairiai, ne tik žmogaus, bet ir kūrinijos.

Dievo egzistavimo ir buvimo įrodymai yra visame kame, todėl žmogus neturi pasiteisinimo. Logiškai pagalvojus, net ir jo paties širdis jam byloja apie Dievo buvimą, kai žmogus neteisingai pasielgia.

Jo širdis jam sako, elkis teisingai ir dorai...tik žinoma, daugelis ignoruoja tą balsą, nors tai yra dar vienas Dievo egzistavimo įrodymas. Mat širdis primena žmogui, apie šventą elgesį, kurio jis turėtų laikytis, kaskart, kai pasielgia neteisingai.

Tad net ir širdis buvo sutverta vykdyti Dievo nuostatus. Tik aišku, galiausiai viskas atsiremia į mūsų pačių pasirinkimus.


''Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie (žmonės) neturi pasiteisinimo''. (Rom. 1:19).


Žmogus neturi pasiteisinimo, kodėl atmetė Dievą ir nepriėmė Jo tiesos ir Jo kelio, nes visiems ir visur, Dievas yra liudijamas, kas ryta ir kasnakt, visame kame ir per visus dalykus.


Pripažinkime klydę, priimkime tiesą. Priimkime Dievo meilę, nes Jis yra ilgai kenčiantis, pakol jūs pagaliau pamatysite, jog Dievas visada buvo, yra ir bus, ir kad Jo rankose yra kiekvieno iš mūsų gyvenimai.

Tik Jis galiausiai ir spręs, ar gyvenome teisingai, ar rinkomės Jo kelius, ar ieškojome Jo veido.

Nepražiopsokite tokios didžiulės malonės, kurią Dievas duoda mums, per tikėjimą į Kristų, trokštantiems Dieviškos gerovės ir amžinos palaimos.


Meldžiu, duokite Dievui šansą, ir pažinkite, koks Jis yra geras tiems, kurie Jį myli.


/Jėzaus Šviesa/


Kiti krikščioniški straipsniai ir skaitiniai