Didysis suspaudimas. Dievas kovos tavo kovą.

Šiandieną dažnas krikščionis pergyvena dėl to kas vyksta pasaulyje ir dėl to kas dar artėja. Nepaslaptis, kad gyvename dienų pabaigoje, o Šventasis Raštas mums primena, kad prieš Kristaus sugrįžimą, tomis dienomis bus didelis suspaudimas, kokio niekada nėra buvę nuo pasaulio sukūrimo pradžios (Mato 24:21).

Raštai taipogi kalba apie Antikristo atėjimą ir žvėries ženklą (Jon. Apr. 13:16). Nenoriu jūsų gąsdinti primenant šiuos dalykus, bet verčiau noriu padrąsinti tuos, kurie neretai apie tai susimąsto. Turbūt ne vienas esate pagalvoję, apie didyjį suspaudimą ir kaip ištrūkti iš tokių šėtono pinklių? Ar sugebėsiu atsispirti ir išlikti ištikimas Viešpačiui?

Tikrai, iš pažiūros atrodo, baisu ir pagalvoti apie tai kas mūsų laukia, bet noriu jus nuraminti ir priminti šias rašto vietas, kurios teikia mums viltį.

''...Mes esame bejėgiai prieš šitą daugybę, kuri išėjo prieš mus, ir nežinome, ką mums daryti. Bet mūsų akys nukreiptos į Tave“. Visi Judo gyventojai stovėjo Viešpaties akivaizdoje su kūdikiais, žmonomis ir vaikais. Tada ant Jahazielio, sūnaus Zacharijo, sūnaus Benajos, sūnaus Jejelio, sūnaus Matanijos, levito iš Asafo sūnų, nužengė Viešpaties Dvasia, jam stovint tarp susirinkusiųjų, ir jis tarė: „Klausykite, Judo ir Jeruzalės gyventojai ir tu, karaliau Juozapatai! Taip sako Viešpats: ‘Nebijokite ir neišsigąskite šitos daugybės, nes kova yra ne jūsų, bet Dievo. Rytoj išeikite prieš juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs sutiksite juos slėnio pabaigoje, ties Jeruelio dykuma. Jums nereikės kovoti. Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Viešpats jus išgelbės. Judo ir Jeruzalės gyventojai, nenusigąskite ir nebijokite! Rytoj išeikite prieš juos, nes Viešpats bus su jumis!’ “ (II Kron. 20:12-17).

Kaip matome, Dievas pažada savo žmonėms kovoti už juos, tai Dievo kova prieš tamsos jėgas. Jėzus ne veltui pasakė, kad be Jo mes nieko negalime (Jono 15:5). Raštas taipogi sako, kad jeigu persekiojimo metu reikės kalbėti, tai Dievo Dvasia, kuri yra mumyse, duos ką sakyti (Mato 10:20). Viešpats pažada padėti. Aš nesakau, kad tikintieji nepatirs persekiojimo didžiojo suspaudimo metu, tiesiog sakau, kad Viešpats padės išvengti žvėries ženklo nesvarbu kokia būtų to kaina.

Jis suteiks mums pakankamai tikėjimo atlaikyti visas priešo atakas iki galo, nes kova, kuri yra paskelbta prieš mus yra ne fizinė, bet dvasinė. Tai, žinoma, galbūt gali ir kainuoti mūsų gyvybę, žiūrint kaip kam yra paskirta, bet su Dievu, mes viską galime įveikti (Jon. Apr. 20:4). Tai Dievas, kuris mus sustiprina, nes mūsų silpnume Jis yra stiprus (II Kor. 12:9-10).

Mes esame raginami atiduoti Viešpačiui viską kas mus slegia bei pavesti Jam savo naštą, ir Jis neleis mums svyruoti (Psalm. 55:22). Ir tai yra mūsų tikslas einant per visus išbandymus ir suspaudimus, t.y. išlikti ištikimiems Dievui.

Nebijokime priešo ką jis gali mums padaryti, Dievas žino kokie mes esame trapūs ir lengvai pažeidžiami. Svarbu visa širdimi laikytis įsikibus Dievo, ir Jis nepaleis mūsų rankos, nes Dievas yra ištikimas, Jis laikosi savo duoto žodžio.

Tik tikėjimu galėsime įveikti tai kas, deja neišvengiama, mat pranašystės turi įvykti, kad sugrįžtų Kristus (Mato 24:6). Bet apsiginti ir viską įveikti galime ne kardu, ne kažkokiu tai kitu fiziniu ginklu ar pan, bet tikėjimu, tuom ką Dievas mums davė ir paliko.

Yra parašyta, kad Jis kiekvienam yra paskaičiavęs ir paskyręs mūsų dienas šioje žemėje (Psalm. 139:16), tad niekas nepabėgs nuo to kas kiekvienam yra paskirta. Rytojus niekam nepažadėtas, bet tik turėdami tikėjimą ir glausdamiesi Dievo link, mes įveiksime visas baimes ir leisime Dievui išvesti mus į pažadėtą pergalę prieš tamsos darbus ir prieš tamsos jėgas. Tik išlikdami Jo ramybėje sugebėsime išlaukti Dievo gelbėjančios rankos, kuri visada pasirodo ne mūsų pasirinktu laiku, bet pačiu tinkamiausiu laiku, kuris yra parinktas Dievo. Tad pasitikėkime Juo, ir viską kas slegia mus paveskime Jam. Viešpats juk pažadėjo, Jis tikrai neužtruks.

Šitaip bus išbandytas ir išgrynintas mūsų tikėjimas.

''Tuo džiaukitės, nors dabar, jei reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose, kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus. Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, gaudami jūsų tikėjimo tikslą – sielų išgelbėjimą... Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus''.

(I Petr. 1:6-13).

Dievas pažada išbaigti savo gerą darbą mumyse, kurį pradėjo (Filip. 4:6), nes kova yra ne mūsų, bet Dievo. Pasitikėkime Juo.

''Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos''. (Filip. 4:6).

Telaimina jus Viešpats. Kristaus ramybės jums.

/Jėzaus Šviesa/

KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI