Skirta tiems, kurie iš tiesų yra rimtai nusiteikę mokytis, jog pasiruoštų Kristaus atėjimui kad jų lempos būtų pilnos aliejaus, ir galėtų įeiti pro vartus su Juo į puotą.
Labai dažnas reiškinys, kuris jau nebestebina nieko, yra tai, kad žmonės, kurie vadina save krikščionimis, dažnai būna nusikeikia, ir kitam negražiai ką nors pasako, kad net ausį rėžia, pasiklausius iš šalies.
Dievo Žodis mus visada mokina šventumo, dorumo, tobulumo, be kurio niekas nematys Dievo, kaip Raštas tai sako (žr.Hebr.12:14 Biblija).
Todėl vienas pagrindinių ir svarbiausių šventėjimo aspektų yra tai, jog turime sekti ir žiūrėti, kas išeina iš musų lūpų, t.y. kokia mūsų kalba???
Jėzus dar būdamas su mumis žemėje, aiškiai davė suprasti, kaip svarbu yra tai,
kas išeina iš mūsų burnos, sakydamas:
"Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia tai, kas gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia tai, kas bloga, nes jo lūpos kalba iš to, ko pertekusi jo širdis“. (Lk.6:45)
"Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų". (Mt.15:17)
Taip, čia Jėzus kalba apie tai, kokie yra žmogaus sumanymai bei širdies motyvai, bet taip pat ir apie žodžius, gyvenančius mūsų viduje, kuriuos mes vartojame kasdienėje savo kalboje.
Jei Raštas mums sako, kad: "Jokia sugedusi kalba teneišeina iš jūsų burnos....", tai būtent, tą ir reiškia, kad "JOKIA sugedusi...".
Tuom yra norima pasakyti, kad tas, kuris yra Dievo šventykla, tegul neteršia savęs jokiais keiksmažodžiais, žargonais ar bet kokia, kitokia šneka, kuri nėra maloni ausiai, nes mes gi, atstovaujame ir reprezentuojame Kristų.
Dabar trumpam, pabandykime įsivaizduoti Jėzų, kalbantį mums, pavyzdžiui,
štai šitaip: "Tu ką, nori pasakyti, kad negalėjai numesti tam bomžui pinigų išmaldai? Nebestumk, gerai..".
(Žodžiai BOMŽAS IR NESTUMK. Čia dar nepridėjome keiksmažodžių.)
Ir iškart, tuoj pat, kyla klausimas: argi tokia šneka yra tyrumo, šventumo pavyzdys kitiems? Pamastykime, argi tokia šneka neliūdintų Šventosios Dvasios?
Argi tokia šneka tikrai džiugintų Dievą???
Supraskime, kad ne tik mūsų kasdieniai darbai, turi šlovinti Dievą, bet ir visa mūsų šneka bei visokeriopas mūsų elgesys.
Visokia sugedusi kalba (keiksmažodžiai, žargonai, kurių tikrai Jėzus pats nenaudojo) nėra iš šventosios Dievo sėklos, bet tai yra iš piktojo šaknies.
Todėl jeigu mūsų pavyzdys yra Jėzus, tai ir elkimės atitinkamai.
Jeigu jūs vadinate save krikščionimis, Dievo vaikais ir turite "sugedusią kalbą", tokiu atveju jūs savęs neprižiūrite, nes apleidote Dievo šventyklą, kuri esate jūs, kadangi leidžiate ten veistis ir augti visokioms piktžolėms.
Bet niekada nevėlu taisytis, mokytis ir stengtis...vėl iš naujo stotis...
Budėkite prie savo burnos vartų ir sekite kiekvieną žodį, išeinantį iš jūsų lūpų, kad neterštumėte Dievo šventyklos, kad laikytumėte ją švarią ir prižiūrėtą iki Viešpats sugrįš.
"Palaimintas tas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį". (Lk.12:43)
Todėl trokškime ir siekime šventumo, be kurio niekas nematys Dievo.
Akylai sekime kiekvieną savo žodį, kuris išeina iš mūsų lūpų.
Ir kaip Raštas sako, jog turime paimti nelaisvėn kiekvieną mintį
(žr. 2Kor.10:5/Biblija), tai lygiai taip pat, paimkime nelaisvėn ir kiekvieną savo ištartą, sugedusį žodį. Karštai, nuoširdžiai ir sąžiningai budėkime prie šito, prašydami Viešpaties, kad Jis mus sustiprintų atsikratyti negražiu žodynu, jei tik tokį pas save randame, kad būtume pagirtini Dievo akyse.
Nes Žodis sako, kad:
"Ne tas pagirtinas, kuris save giria, bet tas, kurį giria Viešpats". (2Kor.10:18)
Taigi, susikaupkime ir rimtai dirbkime su savimi Dievui padedant, nes Viešpats tikrai neužtruks sugrįžti, juk matome kaip dieną, jog figmedis jau leidžia savuosius žiedelius...ir varpais tiesiog, jau skambina kiekvienas išpranašautas dienų pabaigos įvykis....
Surimtėkime ir karšta širdimi suskubkime artintis prie Dievo visu šventumu, nes nuodėmė ir nedorumas mus tik dar labiau atitolina nuo Viešpaties vien dėl to, kad Dievas negali dvelkti kartu su nuodėme, ar tuo, kas nedora ir nešventa.
Pasimelskime Dievui sakydami:
Viešpatie,
Aš pasižadu taisytis savo kalboje, pasižadu sekti kiekvieną savo ištartą žodį ir Dovydo malda Tavęs meldžiu, išklausyk manęs: "Pastatyk, o Viešpatie, sargybą priešais mano burną ir saugok mano lūpų duris". (Pslm.141:3)
🔥🔥🔥VISA TAI YRA MUSU, LABAI BRANGIAM, STATYDINIMUI🔥🔥🔥
Rimtumo, susikaupimo, karšto nusistatymo ir Kristaus siekimo visiems, nes laikas čia pat.🙏❤
