''Aš esu kūrėjas'' - dar viena filosofija atėjusi iš šėtono

Kaip nekeista, šiais laikais gan dažnai tenka girdėti įvairių filosofijų ir įsitikinimų, kad žmogus yra kūrėjas, ir kad savo minčių galia jis gali kurti ir nulemti ateitį.

Ir tai girdime ne tik iš kitatikių, bet ir iš pačių krikščionių. Taigi pasigilinkime, ar šis įsitikinimas laiko nors kiek vandens ir ar iš tikrųjų tai tiesa?

Tik prieš pradedant noriu iškart pasakyti, kad čia nebus kalbama apie ''žmogaus laisvą valią'' pasirinkti, nes tai visiškai kitas topikas. Todėl prašau nemaišyti ''žmogaus laisvo pasirinmimo'' su straipsnyje plėtojama tema.

Tad ilgai netrukus ir pradėkime.

Kviečiu jus truputį rimtai pasvarstyti ir atsakyti sau į keletą klausimų, kad ištirtume ir išbandytume kiek tvirta ir patikima yra ''Aš esu kūrėjas'' filosofija.

Ši filosofija, tai Naujojo amžiaus mokymas, vedantis į visišką paklydimą, ir mes tuoj pamatysime kodėl.

Gerai apsvarstykite tai, ką dabar skaitysite.

Pagal Bibliją mes žinome, kad vienintelis Kūrėjas yra Dievas, ir nėra jokio kito. Tik nuo Jo priklauso praeitis, dabartis ir ateitis. Viskas yra Jo rankose, ir tik Jis turi visą galią kažką nulemti, pakeisti ar nukreipti.

Žmonijos istorijoje, buvo toks momentas, kai šėtonas irgi užsimanė pabūti dievu kūrėju, ir mes žinome, kuom tai baigėsi. Jis buvo išmestas lauk, kartu su Ieva ir Adomu, kurie irgi panoro būti kaip dievai.

Mat šėtonas suvedžiojo Ievą sakydamas jai, kad jeigu ji suvalgys nuo uždrausto medžio, ji irgi taps kaip Dievas. Tokia buvo šėtono apgaulė, kuri lėmė Dievo atsiskyrimą nuo žmogaus. (Apie tai plačiau Biblijos Pradžios knygoje).

Tad ką gi mes šiandieną matome? Mes vėl matome tą patį skleidžiamą šėtono melą visai žmonijai, kad ir mes galime būti kūrėjais. Kad mūsų rankose yra mūsų dabartis ir ateitis. Kad mes galime pakreipti tam tikrų įvykių eigą

ir per minčių vibracijas susikurti gerą ateitį visame pasaulyje. Bet galiu jus patikinti, kad tai yra eilinė šėtono apgaulė ir nieko daugiau.

Leiskite jūsų paklausti. Jeigu mes esame kūrėjai, ir tarkim, savo mintimis galime pakreipti įvykių ir situacijų eigą, tai pasakykite man štai ką, kas mes per kūrėjai, jeigu šiandieną mintimis prikūrėme pandeminius karantinus, ir pamažu, kuo toliau, tuo labiau prarandame žmogaus laisvas teises? Pasakykite prašau, kokia ten minčių kūryba užsiiminėjame, kad šiandieną gyvename prie tironijos slenksčio? Na nejaugi visas pasaulis šito siekė ir prikūrė visa tai savo mintimis?

Juk žinoma, kad ne. Manau tai gan logiška ir akivaizdu, kad kiekvienas nuo mažens, visada svajoja ir galvoja apie gerą savo ir artimųjų ateitį, o ne apie gyvenimą sunkumuose ir problemose.

Galiu jums iš karto pasakyti, kad šiandieninės pasaulio problemos yra ne mūsų minčių kurybos vaisius, o verčiau tai nuodėmės pasekmė.

Dėl žmogaus nuodėmingos prigimties ir dėl nuodėmingų širdies užgaidų šiandieną esame kur esame. O kadangi visas pasaulis yra užnuodytas ir korumpuotas nuodėmės, kuri apraizgo kiekvieną žmogų, būtent dėl to, minčių kūryba yra bejėgė kažką pakeisti. Mat pirmiausia reikia pašalinti žmogaus polinkį į nuodėmę, nes tik to pasekoje, jis gali nusisukti nuo savo piktų sumanymų, kad pradėtų daryti tai, kas yra gera.

Štai kodėl minčių kūrybą ir minčių vibracijos neturi galios pakeisti pasaulio eigos. Minčių galia tiesiog negali ištrinti ar pašalinti nuodėmės, kuri yra visokeriopo blogio šaknis žmogaus gyvenime.

Tik Kristaus kraujas apvalo ir panaikina nuodėmes, ko pasekoje gali keistis ne tik pasaulis, bet ir viso pasaulio įvykių eiga, jeigu tik žmogus sutiks priimti išgelbėjimą. Mat tik tada jam yra duodama Šventosios Dvasios dovana, kurios jėga žmogus pereina iš mirties ir susinaikinimo kelio į šviesos ir gėrio kelią.

Juk Šventoji Dvasia, tai Dievo Dvasia, kuri šventina ir keičia žmogų. Keičia jo širdį ir mastymą, kad žmogus nusigręžtų nuo savo piktų sumanymų ir nuo savo piktų darbų.

Minčių galia tu negali ištrinti piktadario žmogaus polinkį į nuodėmę, ir būtent dėl to piktadariai vis darys savo piktus darbus iki kol atves visą pasaulį į susinaikinimą.

Tas kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas, ir žmogus būdamas nuodėmės vergu pats veda visą pasaulį į vergystės jungą. Jėzus juk mokė sakydamas:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas...Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi''. (Jono 8:34-36).

Tik per Jėzų, žmogaus širdis gali pasikeisti, kad jis būtų išlaisvintas iš vergijos nuodėmei.

Minčių kūrybos galia, tai tik dar vienas eilinis šėtono melas, vedanti žmones į kitas filosogijas, kurios nėra pastatytos ant tiesos (ant Kristaus pradmenų), bet ant melo.

Juk apaštalas Paulius rašė bažnyčiai, įspėdamas visus, ir sakydamas laikytis kuo toliau nuo visokių pasaulio filosofijų, kurios veda į paklydimą.

''Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi''. (Kolosiečiams 2:8).

Manau sutiksite, kad kiekvienas mintimis svajoja ir galvoja apie savo gerą ateitį, bet svajojimas, galvojimas ir ateities kūrimas mintimis, deja nesuteikia žmogui galios nulemti savo ateities.

Kūrimas mintimis neturi galios prieš senėjimą, prieš mirtį, ir prieš viską kas neišvengiama. Mat jeigu ''Aš esu kūrėjas'' filosofija būtų tiesa, tai senai niekas nebesentų, nebemirtų ir visame pasaulyje būtų taika bei ramybė.

Nebebūtų nepritekliaus, badavimo, ligų, stichinių nelaimių ir kitų dalykų. Niekas nebepatirtų sunkumų, nes juk viską galima kurti ir nulemti mintimis, teisingai?

Bet deja, tiesa yra ta, kad visos nelaimės, mirtys, ir blogi dalykai žmonijoje, yra būtent nuodėmės pasekmė. Šventasis Raštas mums aiškiai sako:

''Nuodėmės kaina - mirtis...''. (Rom. 6:23).

Tai reiškia, kad blogis ateina per nuodėmę. Todėl tik pašalinus nuodėmę, mes galime pereiti iš mirties į gyvenimą. Į gyvenimą, kuris veda amžinybės ir amžino džiaugsmo link.

''Nuodėmės kaina – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį''.

Kristus kalbėjo:

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius''. (Jono 11:25-26).

Kiekvienas, kas tiki Jėzumi, paveldės nemirtingumą ir dienų pabaigoje bus prikeltas iš numirusiųjų, kaip ir pats Jėzus prisikėlė. Toks yra Jo pažadas visiems tikintiems.

Kristuje yra gyvybė, todėl kiekvienas, kuris artinasi prie Kristaus, gauna gyvybės prisilietimą visame kame ir visam ką jis bedarytų.

Tokio žmogaus darbai ir sumanymai tampa geri. Mat tik iš Kristaus Šventosios Dvasios, kuri ateina šventinti ir keisti žmogų, išplaukia geri meilės darbai artimui. Jos dėka, žmogus gali nusigręžti nuo savo piktų darbų ir sumanymų, nes Šv Dvasia keičia žmogų pagal Dievo širdį ir pagal Kristaus paveikslą.

Tik Kristuje mes turime išsigelbėjimą nuo vergystės nuodėmei, ir nuo nuodėmės geluonio žudančio visą pasaulį. Mūsų mintys bejėgės pakeisti žmogaus prigimtį, ir štai kodėl Jėzus sako, kad tik per Jį, mes galime gimti iš naujo iš Šventosios Dvasios, kad pradėtume gyventi naujai. (Jono 3:3).

Mastykime logiškai ir nepasikliaukime kiekviena išgirsta naujove. Viską tikrinkime ir tirkime dvasias pasiremdami Šv. Raštu. Nepasiduokime taip lengvai apgaunami ir visokių naujų vėjų blaškomi.

Jeigu buvote paklydę ir gyvenote šiomis ''Aš esu kūrėjas'' filosofijomis, tai raginame atgailauti ir nusigręžti nuo šių melų atėjusių iš velnio. Tokie įsitikinimai liūdina Dievo Dvasią, nes žmogus vis nepasimoko ir stato save į Dievo vietą, manydamas, kad gali pats kurti ir pakreipti įvykius bei ateitį kokia tik nori linkme. Visiems laikams atminkim, kad ne žmogus, bet Dievas yra tas, kurio rankose yra visa galia ir valdžia kažką pakreipti ar pakeisti.

''Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties''. (Pat. 16:33).

''Nagi jūs, kurie sakote: „Šiandien arba rytoj keliausime į tą ir tą miestą, tenai išbūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime“, – jūs nežinote, kas atsitiks rytoj! Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.

Verčiau sakytumėte: „Jei Viešpats panorės, gyvensime ir darysime šį bei tą“.

O dabar jūs giriatės iš savo pasipūtimo, ir kiekvienas toks gyrimasis yra blogas.

Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda''. (Jok. 4:13-17).

/Jėzaus Šviesa/

Kiti krikščioniški straipsniai ir skaitiniai