Ženklai, kurie išduoda klaidingus mokytojus, pranašus, bažnyčias ir bendruomenes
Kokių ženklų ieškoti, norint atpažinti klaidingus mokytojus, pranašus ir klaidingas bažnyčias ar bendruomenes?
''Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju. Nes aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius. Todėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną.'' (Apašt. Darb. 20:28)
Visų pirma noriu pasakyti, kad tikime Dievo darbais, ženklais ir stebuklais, bet taip pat norime paaiškinti, kaip “Vilkai” naudojasi ir išnaudoja Kristaus Evangeliją, iškreipdami raštus tam, kad galėtų pasipelnyti iš vargšų, pažadėdami jiems visokeriopą klestėjimą stebuklų pagalba.
Tokiose bažnyčiose girdime labai daug ''glostymo'' ir neapsakomai daug kalbėjimo apie tai, kad Dievas yra meilė, meilė, meilė. Jis visada viską atleidžia ir niekada nebara. Tai yra vadinama ''ausų kutenimu''.
''Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie kutentų jų ausis;'' (II Tim. 4:3)
Tokiose bažnyčiose ar bendruomenėse, labai mažai mokymo apie tai, kad Dievas yra teisingas Dievas, ir kad Jis taip pat baudžia, moko, išbando ir grynina. Nors tai nėra malonus procesas, bet taip moko Dievo Žodis, ir tai yra mūsų pačių labui.
Nes Dievas auklėja visus, kuriuos myli. Klaidingose bažnyčiose labai mažai kalbama apie atgailą ir Jėzaus Kristaus Evangeliją. Labai mažai skaitoma iš Biblijos. Dviejų valandų bėgyje perskaitomos gal dvi Biblijos eilutės, be jokio dvasinio apreiškimo, įsigilinimo ir aiškinimo. Pamokslas dažniausai paviršutiniškas.
Daug pasikartojančių žodžiu. Tą patį sakinį perpasakoja skirtingais būdais po dešimt kartų iš naujo, ir praktiškai, nieko naujo nepasako. Tiesiog suka ratus apie tą patį. Tikrieji Dievo vaikai iš tokių bažnyčių išeina “alkani” arba “pusbadžiu”. Daug kalbama apie ''Aš'', ''Aš'', ''Aš''. Ypač didžiulis dėmesys skiriamas stebuklams ir pranašavimams. Pastoriai labai dažnai mėgsta vartoti tokias frazes kaip:
''labai stipriai jaučiu judant Šventąją Dvasią'', ''matau kaip atsiveria dangus su palaiminimais'', ''lyja palaiminimai'', ''Dvasia man kalba'', ''įvardykite ir priimkite'', ''Aš manau, kad Dievas sako...''. Trumpai tariant, daug misticizmo pasitelkiant fantazija, nuojautas, jausmus, o ne Dievo žodį.
Taipogi, tokiuose susirinkimuose labai dominuoja muzika. Atkreipkite dėmesį, kad ji yra grojama beveik didžiąją dalį viso susitikimo metu. Iš dvieju valandų, kurios yra skirtos susitikimui, netgi visas 80 procentų turimo laiko yra skiriama muzikai. Turi būti balansas visam kam. Žmonės gi, susirenka tam, kad galėtų mokytis, augti tikėjime, žodyje. Kyla klausimas, kada beliks laiko ugdymui ir statydinimui, jeigu didžiąją laiko dalį, praleidžiame muzikuodami? O ir pamokslo metu taip pat visada girdime fone grojant muziką. Šviesos dažniausiai visada pritemdytos. Klausimas, kas čia per susirinkimai?? Naktinis klubas? Vakarėliai??? Supraskite, kad visą tai yra daroma hipnotizmo sumetimais. Šitaip yra hipnotizuojamos masės. Argi pamiršote, kad Liuciferis buvo pats muzikos meistras!! Aplamai tokie susibūrimai virsta į labai neblogą pasilinksminimo ''šou''. Tai visai neblogas laiko praleidimo būdas. Daugelis renkasi tam, kad gaut gerą pojučių dozę.
Žmonės pritraukiami visokiais pažadais, tame tarpe pagyjimais, demonų išvarymais, mokymais apie tai, kaip investavus į Dievą galima praturtėt ir t.t. Vienu žodžiu, siūlomas vėlgi viskas tas pats, kas yra iš pasaulio, tik viską pridengiant Kristaus vardu. Štai kodėl Jėzus sakė, kad daugelis ateis Jo vardu, bet iš tiesų, jie yra “vilkai” avių kailiuose. Laikykitės atokiau nuo jų!
Raštas aiškiai sako, kad jeigu jūsų tarpe yra sergančių, ar kenčiančių dėl ko tai, tiesiog melskitės vieni už kitus, padėkite viens kitam varge ir nelaimėje. Nereikia daryti iš viso to šou!!
Kitas klaidingų bendruomenių ir bažnyčių ženklas, tai pastorių mosikavimas rankomis į minias, taip priverčiant žmones kristi ant žemės, purtytis, voliotis ant grindų ir nesuvaldomai juoktis. Jie aiškina, kad tai Šventosios Dvasios veikimas, ir kad tokiu būdu yra išvaromi demonai. Deja, tai vėlgi melas. Tai yra Kundalini dvasios veikimas, kurios praktikavimas yra labai populiarus Indijoje. Tai gan dažnas reiškinys Hinduizmo religijoje, kai žmonės purtosi, voliojasi ant grindų, ir nekontroliuojamai juokiasi. Kitais žodžiais tariant, tai yra pikta arba nešvari dvasia. Šventoji Dvasia, deja, taip neveikia.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip Jėzus išvarydavo piktąsias dvasias iš apsėstųjų. Raštuose aiškiai sakoma, kad prieš išvarant demoną, žmogus pradžioje ima purtytis, nes dvasia nenori išeiti. Bet piktąjai dvasiai jį palikus, tas žmogus aprimsta, jis yra randamas romume ir ramybėje, netgi kartais leisgyvis.
(Morkaus 9:25) ''Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“ Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“. Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo.''
Patikinu jus, niekur raštuose nerasime, kad tie, kurie gavo Šv. Dvasią, elgtųsi lyg apsėsti, nesuvaldomai juoktųsi, voliotųsi ant žemės ar darytų kažką panašaus, ką matome šiandieną bažnyčiose. Tik apsėstieji buvo drąskomi piktųjų dvasių, o ne išgelbėti krikščionys.
Paulius aiškiai apibūdino, kaip veikia Dievo dvasia. (I Korint. 14:33)''..Dievas nėra sumaišties, bet RAMYBĖS Dievas, – kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.'' Taigi būkite atsargūs, ir žiūrėkite, kam leidžiate prie jūsų priesiliesti ir laiminti, pridėjus prie jūsų rankas.
Taipogi labai dažnas reiškinys yra visokių ''Enkaunterių'' (Encounters) susirinkimai.
Bėkite nuo jų kuo toliau. Visą tai, tik akių dūmimas. Tai tas pats, kai narkomanas ieško sekančios dozės, kad galėtų apsvaigti. Už šituos visus enkaunterius yra renkami nemaži pinigai ir pažadama, kad bus susitikimas su Dievu. Tai absurdas!!! Visą tai tik eilinis ale ''pranašų'' būrtininkavimas iš galvos. Jeigu Dievas norės jums apsireikšti kažką, Jis tai gali padaryti betkur ir betkada, be jokios būtinybės dalyvauti kažkokiuose renginiuose. Apaštalui Pauliui nereikėjo eiti į jokius Enkaunterių susirinkimus. Jėzus jam apsireiškė pakeliui į Damaską. Paklauskite savęs, kur jūs ieškote Dievo??? Ar Jis tikrai lankosi tuose enkaunterių renginiuose?? Ar tikrai turime mokėti pinigus, kad Dievas mums apsireikštų? Argi nepasakyta, kad mes esame Dievo Šventykla, ir Jo dvasia dvelkia mumyse? Norite bendrauti su Dievu? Melskitės!!! Užsidarykite savo kambarėlyje, ir kalbėkite su Dievu!!! Galiu jus užtikrinti, JIS TIKRAI JUS IŠGIRS!
Dar norėčiau paminėti, jog apie visus šiuos klaidingus stebuklus, Biblija aiškiai įspėja, kad jie vyks prieš Antikristui pasirodant. Paulius rašė, cituoju:
''Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir NETIKRI stebuklai ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui. Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melu ir būtų nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisumą.'' (II Tesalonik. 2:9)
Taigi, kaip žinome, daug visokių melagingų stebuklų vyksta šiandienos bažnyčiose, ir tai yra mums ženklas, kad Kristaus sugrįžimas jau arti.
Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį į tokius apgaulingus stebuklus, kuriuos matome įvairiose krikščioniškose bažnyčiose. Žmonės liudyja radę angelų plunksnas, krentančias nuo lubų, arba apie aliejų, lašantį iš Biblijos, arba liudyjimai apie aukso dulkes bei deimantus, krentančius iš dangaus. Dažnas reiškinys, kai žmonės pasakoja matę varvančias krauju arba aliejumi šventųjų statulas ir paveikslus. Visą tai yra demonų veikimas, prieš Antikristo pasirodymą. Ir tai yra ženklai mums, Dievo vaikams, kad žinotume, jog laikas jau arti. Taipogi, jeigu matote betkokius atvaizdus, išstatytas šventųjų statulas benruomenės susirinkimuose, nesvarbu ką..., tai ženklas, kad toje bažnyčioje vyskta stabmeldystė. Į tai įeina visokie atvaizdai, pradedant nuo Šventųjų paveikslų bei statulų, t.y Marijos, Petro, Pauliaus, Jėzaus ir baigiant įvairiais Budos, Krišnos bei kitų išminčių atvaizdais. Šios bažnyčios nėra iš Dievo!!! Visa Biblija tik ir kalba, kaip Dievas nekenčia rankomis darytų atvaizdų, kuriems žmonės klaupiasi ir tarnauja.
Atsiminkime Dievo antrąjį įsakymą:
''Neturėk kitų dievų tik mane vieną, ir nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.'' (Išėjimo 20:3-6)
Manau čia gan aiškiai parašyta, kokie yra Dievo įsakymai dėl stabų ir visokių atvaizdų.
Kitas dalykas, kuris yra labai dažnas šių dienų bažnyčiose, tai kai pastoriai atsistoja ir ima visiems atseit vietoje ''pranašauti'', sakydami, pavyzdžiui: ''Dvasia man sako, kad kažkam jūsų tarpe, yra problemos su kepenimis! Arba ''Tarp jūsų yra moteris, kuri turi kažkokių tai baimių iš vaikystės, ją kankina košmarai ir to pasekoje pastorius deda rankas ant tų žmonių, atseit gydo...
Čia tiesiog, gaunasi spėliojimas, burtininkavimas, raganavimas ir šarlatanizmas. Labai panašiai yra ir su horoskopais, kai dažnos žmonių problemos, kurios gali nutikti betkam, yra pritaikomos (masėms) miniose sėdintiems žmonėms.
Yra atsiradę netgi tokių mokytojų, kurie atseit apmoko kitus žmones, kad eitu per gatves gydydami negaluojančius žmones Kristaus vardu. Jie daro seminarus, ir pažada, kad žmogus užbaigęs tam tikrus apmokymus, gaus gydymo serfifikatą ir galės eiti gydyti kitus. Tai tiesiog aukščiausio lygio biznio formulė.
Žmonės jeigu pagyja, tai taip nutinka tik dėl jų pačių tikėjimo ir dėl Dievo malonės, kas dažniausiai būna pavieniai atvejai, o ne visi iš eilės čia ir dabar yra pagydomi. Mat kiekvieno situacija yra skirtinga.
Jeigu šių gydytojų “gydymai” būtų tiesa, tegu šie “gydytojai” eina į ligonines ir jas visas ištuština. Bet didžioji daugumą šių praktikų, kurias minėjau prieš tai, kad pasak juos absoliučiai visi gali tapti ''gydytojais'', yra apgavystė, o ir melagingi stebuklai, yra minimi Biblijoje.
Juk Rašte aiškiai parašyta, kad ne kiekvienas turi gydymo dovaną, tad kaip šie mokytojai gali sakyti, jeigu ateisit pas mus į apmokymus, mes jums duosime gydymo sertifikatą ir jūs galėsite visus iš eilės gydyti? Tai juk apgaulė neatitinkanti Biblijos. Apaštalas Paulius juk rašė sakydamas:
''Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats. Ir yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame... Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai? Ar visi turi išgydymų dovanas?...'' (I Korint. 12:29-30).
ŽINOMA, KAD NE!! Nes yra vienas kūnas ir skirtingi kūno nariai, kurie atlieka skirtingas funkcijas!! Taip moko Dievo žodis.
O tie mokytojai ir pastoriai, kurie žada, kad visi gali gydyti ir daryti stebuklus, arba, kad visi iš eilės gali kalbėti kalbomis, jie tiesiog išnaudoja Dievo Žodį, ir pritaiko jį savo naudai, kad pasipelnyti iš naivių žmonių, kurie eina per visokius sunkumus, ir niekur neranda atsakymų į juos kamuojančius klausimus, problemas ir pan. Petras apie tai rašė:
''Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų BUS netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą. Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. Iš GODUMO jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia.'' (2 Petro 2:1-3)
Taigi, žmonės išgirdę, kad bažnyčioje gali juos ne tik, kad pagydyti,
bet dar ir ''paburti'' (pranašauti), taip susigundę ir patikėję šiuo melu, bėgte neša savo pinigus į “vilkų” kišenes.
Dar vienas iš klaidingų mokytojų požymių yra tai, kad jie sakosi ''praktikuoja pranašavimą''. Jie sako, kad ieškant Dievo, žmogus turi ieškoti mistikos. Bet juk tai nebibliška!!! Pranašavimo niekas negali praktikuoti. Tai, ką tau duoda Šv Dvasia, tai ir yra pranašystė. Tu negali nuo to nei atimti nei pridėti, ar savo kažką prikurti. Žmogus pats iš savęs negali prisigalvoti ką pranašauti pasitelkęs savo fantazija. Ar kur nors Biblijoje esate skaitę, kad nors vienas Dievo pranašas imtų praktikuoti pranašystes? Tai absurdas ir piktžodžiavimas. Dvasinių dovanų praktikavimas yra atėjęs iš kitų religinių praktikų. Tai ne krikščioniška. Tokie ale pranašai, ''praktikuodami'' pranašystes, jie dažnai suklysta, ir tada sako:
''Aš tik praktikuojantis, tik pradedantis, todėl ne visada pataikau teisingai pranašaujant. Būna, kad ir suklystu''. Bet gi Dievo pranašai niekada neklydo. Jie kalbėjo Dvasios pagauti. Biblija sako, kad jokia pranašystė nebuvo duota žmogaus noru ar žmogaus valia, bet Dievo vyrai kalbėjo, kaip jiems Dvasia liepė. Taigi apie kokius pranašysčių praktikavimus kalba mūsų pastoriai??
Senovėje burtininkai, šamanai bei magai praktikuodavo ir mokydavosi burti, spėti ateitį ir daryti visokius stebuklus, ir jie tai daro iki pat šių dienų. Taigi vėlgi, šie užsiėmimai, kaip 'pranašysčių praktikavimas', yra ne kas kita, bet raganavimas ir šarlatanizmas prieš pat mūsų nosis. Mūsų bažnyčios pilnos okultizmo, šamanizmo ir raganavimo.
Štai kaip arti, krikščionys į savo valdas yra įsileidę Šėtoną. Jis daro ką nori ir niekas jam net neprieštarauja, bet atvirkščiai, jis sėdi mūsų bažnyčiose, ir yra garbinamas kaip Dievas. Būtent tai ir pranašavo Biblijos pranašystės. Antikristo dvasia jau yra pasklidusi po visą pasaulį nepaklusnumo vaikuose!!! Taigi, prabuskit, Bažnyčia!!!
Netikėkite tais, kurie prekiauja krikščioniškomis knygomis ir visokiais video įrašais, kur jums yra siūloma, kad išmokys jus kaip patekti Dievo akivaizdon priešais Jo sostą, kaip patekti į angeliškus lygius, kur būtų galima bendrauti akis į akį su Dievu, angelais ir šventaisiais. Visą tai yra apgaulė ir biznio darymas.
Taipogi tie mokytojai, kurie pastoviai sakosi, kad Dievas jiems kalba, ir jie pastoviai mato Jėzų savo sapnuose ar vizijose, lyg jie vos ne kasdien atsisėdę kavą gertų su Kristumi, šalinkitės tokių mokytojų ir tokius dalykus propaguojančių bendruomenių. Nieko nesakau, taip, Dievas būna duoda ir sapnus, ir būna kalba savo vaikams įvairiais būdais, bet išsitirkite dvasias. Jeigu pastoriaus, bažnyčios ar betkokio žmogaus sapnai, bei vizijos neatitinka Dievo Žodžio (Biblijos Raštų), tada žinokite, kad tai yra iš piktojo. Viską tikrinkite, nes ir piktasis sugeba apsireikšti šviesos angelu. Viskas turi būti lyginama su Dievo Žodžiu, nes Biblijos žodis yra aukščiau žmogaus sapnų, pamąstymų, liudyjimų, nuomonių, įsitikinimų, išgyvenimų, patirčių, jausmų, pojučių ar emocijų. Biblija yra šimtaprocentinis autoritetas, kuriuo galima remtis norint ištirti viską, ką matome ir girdime. Tik tikrindami viską per jos prizmę, galime atskirti tiesą nuo melo.
Na ir paliesiu dar vieną klaidingą supratimą dėl kalbėjimo svetimomis kalbomis bažnyčiose. Kaip žinome, šią dovaną Jėzus buvo davęs savo apaštalams, kai jiems buvo išlieta Šventoji Dvasia. Jie kalbėjo tikromis ir realiomis pasaulyje egzistuojančiomis kalbomis, kurių jie niekada patys nemokėjo ir niekada nebuvo jų studijavę. Štai, panagrinėkime ką sako Šv. raštas apie kalbų dovaną.
''Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems kuždėjo (kalbėjo). Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi. Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: „Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?!
Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis“. (Apašt. Darb. 2:1-11)
Taigi, iš čia matome, kad visų pirma, Šv. Dvasia pati kalbėjo jiems (kuždėjo į ausį) kitomis kalbomis, o apaštalai girdėdami ją kalbant, tiesiog atkartojo jos žodžius. Ir taip jie kalbėjo užsienio kalbomis, kurių niekada nemokėjo.
Tikrinkite viską ir lyginkite su Šv. Raštu. Jei kas tarp jūsų kalba kalbomis, tai ar girdite Šv. Dvasios realų balsą, kuris jums diktuotų (kuždėtų) pasaulyje egzistuojančios užsienio kalbos žodžius?
Visos duotos kalbų dovanos gali būti realiai išverstos, netgi jei tai yra angelų kalba. Ji taipogi gali būti išversta angelo. Taigi, tai yra tikros egzistuojančios kalbos, o ne kažkoks neaiškus marmaliavimas po nosimi. Aš irgi galiu atkartoti tokį patį marmaliavimą ir bleberiavimą kaip daro daugelis, kurie sakosi kalbantys kalbomis. Bet žinau, kad tai nėra kalbėjimas kalbomis, nes tai galėjau daryti dar prieš savo atsivertimą.
Kitas dalykas, atkreipkite dėmesį, ką rašo Paulius:
''Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymu – subrendę. Įstatyme parašyta: „Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs“, – sako Viešpats.
Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems.''
''Juk jei susirinktų visa bažnyčia ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų neišmanantys ar netikintys, – argi jie nesakytų, kad jūs išėję iš proto?''
Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina (vertėjauja). Bet jeigu nėra aiškintojo (vertėjo), tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba (kalbomis) tik sau ir Dievui.'' (I Korint 14:20-22;23;27-28)
Reiškia, kalbų dovanos yra duodamos netikinčiųjų labui, kad juos atversti į tikėjimą. Bet vertėjavimas yra būtinas, kad visi žinotų, kas yra kalbama ir kas vyksta. O kaip žinome šiandien, bažnyčiose nieko daugiau negirdėsi, kaip tik kalbėjimą nesuprantamomis kalbomis be jokių vertėjų... Kam visą tai, kokia to nauda????
Štai ką šiuo klausimu moko Paulius:
''Bet dabar, broliai, jei ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu neskelbčiau jums apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo?''
(Kitais žodžiais tariant, kokia jums nauda iš viso to, jei nesuprantate ką kalbu?)
''Taip pat ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsus, ar tai būtų fleita, ar kanklės, jei neduotų skirtingų garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama?
Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?
Tas pat ir su jumis. Jei kalbėsite nesuprantamus žodžius, kaip bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams! Kas žino, kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje, bet nė viena iš jų nėra bereikšmė.
Todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis (jis nesupras ką kalbu), ir kalbėtojas bus man svetimšalis (nes aš taipogi nesuprasiu ką jis kalba kalbėdamas svetimomis kalbomis)...Todėl, kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų aiškinti (išversti, vertėjauti, arba gauti vertėjavimo dovana reikiamu metu). ''Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis''
(tai reiškia, kad protiškai nežinau ką kalbu, todėl tai man neduoda vaisių).
''Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu''.
(Paulius sako, melsiuosi savo kalba su supratimu to ką kalbu);
''giedosiu dvasia ir giedosiu protu''.
(Paulius sako, giedosiu savo kalba su supratimu to ką giedu).
''Be to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis (kaip žmogus kuris nesupranta tavo kalbos) pasakys tavo padėkai „amen“, nesuprasdamas, ką tu kalbi?
..Tu gražiai dėkoji, tačiau kitas nėra ugdomas (nėra ugdomas nes nesupranta tavo kalbos).'' (I Korin 14:6-19).
Tokie poelgiai bažnyčiose tik įneša daug sumaišties, ir neduoda jokio peno. Bažnyčios laikas yra tuščiai eikvojamas skiriant jį kalbų kalbėjimams, kuris trunka labai didelę susitikimo dalį. Žmonės išeina iš tokių susirinkimų dvasiškai “alkani”.
Nesupraskite neteisingai, kalbėjimas kalbomis nėra draudžiamas. Kalbėkite iki soties. Kalbėkite angelų kalbomis jei tik turite šias dovanas, bet darykite tai sau ir Dievui, atskirai namuose, šitaip netrukdydami ir skirdami daugiau laiko mokymams, ugdymui ir Dievo Žodžio studijavimui kai susirenkate savo susitikimuose.
Nes dabar gaunasi taip, kad klaidingi mokytojai naudojasi, neva, “stebuklingais svetimų kalbų kalbėjimais'' vien tam, kad pritrauktų kuo daugiau žmonių sugundydami juos stebuklais ir misticizmu, todėl žmones maitinti dvasiniu maistu jau nebeišeina, nes tam nebelieka laiko. Taigi, Paulius daro tokią išvadą:
''Dėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus, vis dėlto bažnyčioje geriau pasakysiu penkis žodžius savo protu (savo kalba su supratimu ką šneku), kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis (kurių niekas nesupranta ir negali išversti).''
Tai, kas yra daroma bažnyčioje, turėtu būti daroma su tikslu ugdyti, mokyti bei statydinti, ir tai turi vykti sąmoningai, su supratimu, kadangi Dievas mums duoda blaivią Dvasią, o ne sumaišties dvasią. Viską tikrinkime ir lyginkime pasiremdami Dievo Žodžiu (Biblija), tai mūsų vienintelis patikimas kelrodis. Jei vadovausimės Šventaisiais Raštais, tai priešui bus sunku mus suklaidint, ir mes tvirtai stovėsime Dvasioje, Tikėjime ir Tiesoje.
O tai, ką matome šiandieną bažnyčiose, tai tikrai nepanašu, kad didžioji dauguma žmonių ten realiai turėtų kalbų dovanas. Jie dažniausiai bleberiuoja beleką, kas pasitaiko po liežuviu, ir ką labai lengva atkartoti net ir netikinčiam žmogui...ir čia pasak juos, žmogus kalba užsienio ar tai angelų kalbomis. Tai yra nesamonė. Aš taipogi galiu paleisti iš burnos betkokią marmalynę ir tai tikrai atrodys, jog ir aš kalbu kalbomis, kaip ir tie, kurie sakosi, kad turi kalbų dovaną. Tačiau aš žinau, jog aš neturiu kalbų dovanos, nes Dievas man to nedavė ir man nėra sunku to pripažinti, kaip kaikuriems.
O ir visokie šamanai, žyniai bei šarlatanai iš burnos paleidžia lygiai tokias pat marmalynes, tai negi ir juose veikia Šv. Dvasia? Klausimas, tai kuo jie skiriasi nuo mūsų, ir kuo mes skiriamės nuo jų? Čia tikrai nepanašu į jokį stebuklą ar į Dievo duotą dovaną. Tai labiau panašu į apgaulę bažnyčiose, kad pritrauktų kuo daugiau žmonių, nes atseit ''pas juos vyksta stebuklai''. Tai tiesiog yra daroma pasipelnymo dėlei.
Juk apaštalas Paulius aiškiai kalbėjo sakydamas, kad negali to būti, jog mes būdami skirtingi Kristaus kūno nariai, būtume kaip vienas kūno organas. Pvz. negali būti, kad visi esame tik ranka, arba tik akis, arba tik koja. Taip, kaip esame skirtingi kūno nariai, taip visi atliekame skirtingas kūno funkcijas. Negali to būti, kad bendruomenėje visi alei vieno, kalbėtų kalbomis. Tai jau kvepia apgaule. Juk yra parašyta:
''Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai? Ar visi turi išgydymų dovanas? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškina?''. (I Kor. 12:29-30).
Tad čia ir tampa aišku, kad negali visa bažnyčia ar visa bendruomenė turėti kalbų dovaną, nes tai tiesiog yra nebibliška ir neatitinka Šventojo Rašto mokymų.
Na, o jeigu patys dalyvaujate panašiose bendruomenėse arba atpažinote, kad bendruomenė, kurioje lankotės turi straipsnyje minėtų bruožų, tada tokiu atveju, tiesiog išeikite iš ten. Dievas pasakė: ''Mano žmonės žūsta dėl žinių stokos''. Tokiose bažnyčiose Dievo vaikai badauja! Todėl mylėkite tiesą labiau už melą, nes ne viskas auksas, kas auksu žiba. Dievas įspėjo, kad tiems, kurie mylės melą labiau už tiesą, jiems Jis pasiūs didžiulį paklydimą.
Ir pabaigai, norime įspėti, dėl “Emanuel” televizijos krikščioniško kanalo. Ten yra labai daug klaidingų mokymų. Būkite atsargūs! Išsitirkite dvasias.
Telaimina, tesaugo ir tepadeda jums Viešpats Jėzus Kristus ateiti į visą tiesą. Amen!
