Kur tikroji Kristaus Bažnytėlė?

Atnaujinta: 2021-08-22

Ne per seniausiai buvo nemažai žmonių perskaičiusių pastoriaus Karterio Conlono pamokslą, pavadinimu "Bažnyčia, bėk!". To pasėka, atsirado klausiančiųjų:

" O kur bėgti? ". Vieni iš jų teigė sakydami: " Jeigu išeisime iš šių bažnyčių, mes tapsime potencialiomis aukomis pasaulyje. Avis paleisk už aptvaro ir jas praris vilkai...".

Kai kurie šitaip teigdami, nė nesusimąsto, kad jie patys sėdi tų "vilkų" aptvaruose, kuriuose jie iš tikrųjų ir tampa tomis aukomis. Ten juos apiplėšia ne tik finansiškai, bet ir dvasiškai, o dar padaro ir kitokios skriaudos. Ir tai niekam nėra paslaptis.

Visa media apie tai mirgėte marga.

Taigi, paruošėme atsakymą, kuris duos šiokį tokį supratimą, kaip išlikti saugiems šiomis piktomis dienomis, kai tuo tarpu, klaidingų mokytojų ir pranašų pasklido po visą pasaulį.

Šiandieną, visame pasaulyje, tikrieji Dievo vaikai, jau ima rinktis mažomis grupelėmis, vieni pas kitus tam, kad išvengtų galimos skriaudos bažnyčiose.

Beja, daugelis krikščionių taip pat bendrauja ir virtualioje erdvėje, bet jų tvirtas bendravimas išsivysto tik laikui bėgant, pamažu ištiriant ar kito tikinčiojo tikėjimas yra pagal skaidrius Raštų mokymus. Svarbu ir būtina ištirti, ar esama tarpusavio vienos minties ir vieno tikėjimo. O Dievas visada, vienaip ar kitaip, suveda savuosius šventam bendravimui.

Savaime suprantama, kad tikintieji nori bendrauti, nori priklausyti kažkokiai tai krikščionių bendruomenei. Todėl šiuo klausimu, siūlytume susiburti grupelėmis, kurios susideda iš šeimos narių, giminių, draugų, artimųjų bei pažįstamųjų rato. Šitaip yra didesnė tikimybė išvengti neteisybės, išnaudojimo ir apgavystės.

Bet jeigu neturite bendratikių, artimųjų arba pažįstamųjų tarpe, tai melskite Dievo, kad jums atsiųstų avelių iš savojo aptvaro. Buriantis į grupeles, patartumėme laikytis daugiausiai iki 10 žmonių, nes vėlgi, kuo didesnė bažnyčia, tuo didesnis nupuolimas. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau įvairių nuomonių ir nesutarimų dėl Dievo Žodžio ir Jo tiesų. Tokiu atveju nebelieka vienybės, vieno tikėjimo, vieno supratimo ir vienos minties, kurioje visi bendrai, vienu sutarimu, turi augti ir laikytis. O kuo grupelė mažesnė, tuo lengviau yra vienas kitą prižiūrėti ir statydinti. Mažesnė galimybė įsmukti žmonėms, turintiems klaidžiamokslio "raugo", kuris tuoj pat įneštų susiskaldymą ir nesutarimus, ko neturėtų būti. O mes žinome, kad "..truputis raugo, įraugina visą minkalą..".

Todėl, kuo mažesnė grupelė žmonių, tuo geriau. Raštų studijavimas tampa nuodugnesnis, mažiau nereikalingo šurmulio, kiekvienas gauna daugiau dėmesio, o ir laiko pakankamai užtektų, norint pasiaiškinti ar atsakyti į kiekvienam iškilusius klausimus.

Prisiminkime ką pats Jėzus kalbėjo:


"Kur du ar trys susirinks mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų”. (Mt. 18,20)


Ir tai jau gaunasi tikinčiųjų bendravimas. Tai jau yra bažnyčios susibūrimas.

Nes bažnyčia, tai nėra rankomis statytas pastatas, kaip paprastai yra manoma, bet tai yra tikintieji žmonės. Ir apaštalas Paulius patvirtina tai sakydamas:


"Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? Jei kas Dievo šventyklą teršia, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla-tai jūs!" (1 Kor 3,16-17 Biblija)


Todėl susirinkus vos dviems ar trims tikintiesiems, tai jau vadinasi Bažnytėlė,

ir dėl to mums nereikia vaikytis tų susibūrimų, kuriuose nėra vieningos tiesos, kuriuose vieni kitų tikrai nestatydiname žodyje ir kuriuose vieni kitais tikrai nesirūpiname taip, kaip turėtų rūpintis artimas žmogus. Ten susibūrimai labiau vyksta tik dėl apkalbų, pasismaginimo, pasižiūrėti enkaunterių (enkaunteriai yra

tie momentai, kai pastoriai sako jog Dievas apsilankys tam tikrą dieną ir visi bažnyčioje pamatys stebuklų), pasiklausyti dainų, bei pastoriaus pasakojamų istorijų.

Kodėl istorijų? Ogi todėl, kad perskaitę Biblijos eilutę, jie nukrypsta į šalį ir ima pasakoti kas, kur, kada ir kam kažkas buvo atsitikę arba kas, kur, kada ką pasakė, prijungiant visa tai prie Šventojo Rašto aiškinimų. Šitaip žmonės negali augti nuodugniame Dievo Žodžio pažinime, nes nukeliaujama į "lankas". Ir kiekvienas ten atėjęs tikrai nekelia rankos, kad paklaustų ar išsiaiškintų, kodėl tas yra taip, o anas kitaip? Visi daugmaž pasisotino savo pačių supratimu to, ką išgirdo iš pastoriaus ar kunigo istorijų pasakojimo ir išėjo namo.

Tai nėra augimas ir statydinimasis Žodyje. Todėl kaip ir minėjome, dabar jau daugelis Dievo vaikų buriasi savame rate ir kartu nuodugniai studijuoja Raštus, šitaip kartu augdami ir stiprėdami Dievo bei Jo Žodžio pažinime. Ir tokie Bažnytėlės susibūrimai yra daug vaisingesni negu susibūrimai taip vadinamose įprastose Bažnyčiose ar bendruomenėse.

Bet sakysite: " O kas mus mokys, kas ganys? Mums reikia pastoriaus arba kunigo...". Šventasis Raštas mums aiškiai sako:


"Patepimas, kurį iš jo esate gavę, jumyse lieka, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas".

(1 Jn 2:27 Biblija)


"O Guodėjas-Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs,- mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau''. (Jn 14,26 Biblija)


Tai ką dabar pasakysime? Nejaugi tik pastoriai turi Šventąją Dvasią, kad turėtumėme jų vaikytis? Juk jie gi tokie pat žmonės kaip ir mes. Tad kodėl bėgame ir ieškome kunigo ar pastoriaus? Ieškokime Dievo, kuris mums kalba per savo Žodį ir išmokime išgirsti ne kunigo balso, bet Šventosios Dvasios, kuri yra mūsų Mokytojas ir Vedlys. Nei pastorius, nei kunigas už jus nenueis jūsų dvasinės pasiruošimo kelionės. Tai turime padaryti kiekvienas iš mūsų už save, atskirai.

Įsivaizduokite, kad dėl tam tikrų priežasčių jūs nebegalite eiti į bažnyčią. Gal esate visam gyvenimui dėl ligos prikaustytas prie lovos. Ką jums tada daryti?? Jūs neturite pastoriaus, kuris ateitų pas jus į namus ir jus pastoviai mokytų bei vestų.

Ar tai reiškia, kad jums jau nusimato pražūtis, nes ''vilkai'' suės? Žinoma, kad ne. Nes Dievas visu tuom pasirūpino, duodamas mums kiekvienam, atskirai savo

Šv. Dvasią, kuri mus mokys, atskleis raštus ir bus mūsų vedlys. Todėl leiskite Šventąjai Dvasiai jus mokyti ir vesti. Išmokite girdėti savo Mokytojo, o ne kunigo balso, kad nebūtumėte priklausomi nuo žmonių, kurie yra linkę klysti. Todėl nesivaikykite tų didelių bažnytinių susibūrimų ar pastorių, bet leiskite, kad Dievas pats jus augintų savo patikimoje rankoje ir priežiūroje.


Visi, kas nuoširdžiai trokšta pažinti TIESOS VIEŠPATĮ, t.y. pačią Tiesą, prašykite maldoje pažinimo ir supratimo to, kas yra parašyta Šventąjąme Rašte. Nes uoliai siekiantiems ir ieškantiems, Dievas visada atrakina duris.


“Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta". (Mt 7,7 Biblija)


"Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta". (Jok 1,5 Biblija)


Norėdami pažinti Dievo žodį, visų pirma turime atmesti į šalį savo supratimą, savo iš ankščiau turimą, šiokį tokį "Dievo pažinimą", atėjusį iš tėvų ar senelių pasakojimų. Turime patraukti į šalį savo įsitikinimus, jausmus, potyrius, nuojautas, savo nuomones ir kt. Atidėkite į šalį savo žemišką supratimą ir kaip kūdikiai, nuo nulio, nuo balto ir švaraus lapo, pradėkite pažinimą. Nes mūsų protas, buvo suformuotas ir paremtas pasauliniu suvokimu, tradicijomis bei pasaulietiška žmonių filosofija, tame tarpe ir įsivyravusia pagonybe.

Viską atmetę, pradėkite nuo gryno Žodžio pieno, nes supraskite, kad tik Dievo Žodis yra absoliuti, nenuginčijama ir vienintelė Tiesa, kuri mus veda tuo Tikruoju keliu, ugdo tiesoje, teikia dvasinį peną ir išmoko atskirti tiesą nuo melo.

Taip darydami, pažinsime skaidrų ir tyrą Dievo Žodį, kuris pakeis mūsų mintis, mūsų mąstymą ir supratimą bei parodys mums kas iš tiesų yra svarbiausia.

Šitoks yra kelias į žmogaus atsinaujinimą ir nuoširdų atgimimą.

Todėl, kai mes pradedame naują pažinimą, būtent nuo nulio, visą atidėję į šalį, tada gaunasi, kad mes pilame naują vyną į naujus indus.

Apie tai kalbėjo ir pats Jėzus:


"Ir niekas nepila naujo vyno į senus indus. Antraip naujas vynas sutraukytų indus ir išsilietų, ir indai pražūtų. Bet naujas vynas turi būti pilamas į naujus indus, ir abeji yra išsaugomi. Taip pat nei vienas, gėręs seno vyno, tuojau neužsinorės naujo, nes jis sako: senasis yra geresnis.“ (Lk 5: 37,39 Biblija)


*Indas simbolizuoja žmogų.

*Naujas indas simbolizuoja naujai atgimusi, iš aukšto žmogų.

*Senas indas - neatgimęs žmogus.

*Naujas vynas - Jėzaus naujas atneštas įstatymas ir mokymai.

*Senas vynas - senas įstatymas, seni žmonių papročiai, filosofijos, tradicijos nuo pasaulio pradmenų iki pat šių dienų.


Paskutinė citatos eilutė, paminėta aukščiau, reiškia, kad kai žmonės yra pilni seno mokslo, jiems sunku priimti naują mokymą. Todėl jiems lengviau yra gyventi pagal senas tradicijas, senus mokymus, senas pažiūras ir įsitikinimus, netgi jei jie yra klaidingi. Dėl savo senų pažiūrų, jiems sunku priimti tai, kas yra nauja, todėl pasilieka tokie kokie buvę, t.y lieka nepažinę tiesos. Ir kaip bebūtų gaila, tai yra taikytina daugeliui šiandienos krikščionių, kurie išmokę klaidingo mokymo, atsisako girdėti tiesą.

Taigi, jei nuoširdžiai trokštate pažinti Jėzų, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, tada turite atidėti visa, ką jau žinote į šalį, kad tai, kas jumyse "sena" nenustelbtų naujo, t.y. imkite studijuoti Bibliją " švaria galva ". Taip galėsite patikrinti, ar jūsų turėtos žinios buvo teisingos ar ne.

Su uolumu ir nuoširdumu, be jokių ginčų ar nesutarimų tarpusavyje, aiškinkitės Raštus, nes Bažnyčia yra Kristaus Kūnas, todėl negali būti tarpusavyje pasidalinęs, bet turi būti VIENOS minties ir vienos Dvasios.

Taip kaip ir apaštalas Paulius mokino:


"Tiktai jūsų elgesys tarpusavyje, tebūna vertas Kristaus Evangelijos, kad atvykęs matyčiau, o jei neatvyksiu – išgirsčiau, kad gyvenate vienoje dvasioje, viena siela..". (Fil.1,27 Biblija)


"Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi VIENOS minties, turėdami VIENOKIĄ meilę, būdami VIENINGI ir TO PATIES nusistatymo. (BŪTINA TARPUSAVYJE-->>) Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.

Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus..". (Fil. 2:1,5 Biblija)


"Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje". (Fil. 2:14,15 Biblija)


Taip vieningai, viena mintimi, vienoje Dvasioje ir Tiesoje, turime laikytis savo Bažnytėlėje, nežiūrint į tai, kokio dydžio ji bebūtų. Toks yra tikrasis šventųjų bendravimas.

Norime taip pat patarti atsisakyti įvairių pasaulietiškų knygų, kurios prieštarauja Dievo Žodžiui ir klaidina sielas. Media yra šėtono ginklas, kad sujauktų žmogaus protą, įnešant chaosą, abejones bei nesusipratimus. Šėtono strategija yra tokia, kad melas būtų sumaišytas su tiesa ir žmogus pasimestų. Todėl, norint be trukdžių augti Dievo pažinime, einant savo dvasinėje kelionėje, patartume saugotis iškreiptos literatūros, kuri savaip formuoja žmonių supratimą, nes tai yra filosofija atėjusi iš pasaulio, o ne iš Dievo ir ji nėra paremta Kristumi.

Tame tarpe ir visokios krikščioniškos knygos ar knygutės, kurios nėra Biblija, venkite jų, nes daug yra pasklidusio klaidžiamokslio krikščioniškoje literatūroje. Tai yra tiesiog dar vienas šėtono ginklas.

Jis bandė sunaikinti Bibliją ir ją drausti per šitiek tūkstančius metų, bet kadangi jam tai nepavyko, jis ėmė leisti savo darbininkus į darbą, kad šie rašytų savo "krikščioniškas" knygas ir savaip interpretuotų Raštus. Todėl nesistenkite "sugerti" viso to šėtoniško "šlamšto" į save, kuris augina piktžoles jūsų širdies dirvožemyje, nes kai reikės jas išrauti, tada bus labai sunku tai padaryti. Juk tai kas įsisenėję, sunku pakeisti į naują. Todėl neveltui apaštalas Paulius rašė:


"Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų filosofija ir tuščia apgaule, kuri remiasi žmonių tradicijomis ir pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi". (Kol. 2:8 Biblija)


Todėl jūsų literatūra ir mokomasis vadovas, tebūna tiktai Biblija, kurioje yra skaidriausia Tiesa ir yra vienintelis kelias į Gyvenimą.

Kadangi mūsų akys yra vartai į mūsų širdį, tai tas, kas pro jas prasiskverbia, pasiekia mūsų širdis. O ko pertekusi širdis, iš to ir kalba mūsų burna. Šitaip mokina Šv. Raštas. Todėl dar apart, Dievo Žodžio pažinimo, kaip tikroji Kristaus kūno Bažnytėlė, jūs turėtumėte saugoti pačius save (nežiūrint, neskaitant, nesiklausant to, kas yra negatyvu, pikta, bloga, nedora ir kt.), bet stebėti vien tik tai, kas yra gera ir dora, kad visą tai prasiskverbus pro jūsų akių vartus į jūsų širdis, statydintu jus Dvasioje, Meilėje, Tiesoje bei duotų gerų vaisių.

Išjunkite televizorių, kur vien tik propaganda ir dėmesio atitraukimas nuo savęs pasiruošimo. Televizija retai kada duoda vaisių protui, bet verčiau, pamažu maitina jus pasaulio "raugu" (melu ir nuodėme).

Žiūrėkite ar produktyviai leidžiate laiką, t.y. ar išnaudojate jį savo dvasiniam augimui, ar vis dėlto iššvaistote jį vėjais?

Kristaus Bažnyčia (tikintieji) turi augti ir statydintis Dievo artume, Jo Žodžio tiesoje (disciplinuoti save pagal Tiesą) ir meilėje. Toks turi būti Bažnyčios dvasinis kelias namo. Šitas yra mūsų bėgimas, kuris yra vadinamas "siauruoju keliu" kuriame, be visų aukščiau išvardytų dalykų, bus ir išbandymų, pagundų, persekiojimo, suspaudimų ir t.t. Nes pats Kristus mums liepė įeiti pro siaurus vartus, vedančius į Amžinąjį gyvenimą, ten, kur mūsų lauks laimė, džiaugsmas, ramybė ir klestėjimas. Tas siauras kelias, kuris veda į gyvenimą, nėra rožėmis klotas. Turime suprasti, kad jei norime būti ten, kur yra mūsų Viešpats, tai turėsime pereiti visą, ką Jis pats perėjo, t.y. gundymus, persekiojimus, kančias, suspaudimus ir t.t. (Žinoma tik, kad Jėzus atsilaikė prieš visą tai, ir nepadarė nei vienos nuodėmės, kuom mes negalime pasigirti).


"Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Nes kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras".

(Mt 16:24,25 Biblija)


"Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys".

(Lk 14,27 Biblija)


"Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais".

(Gal 5,24 Biblija)


Todėl susiveržkime diržus, užsidėję visą Dievo ginkluotę ir pirmyn, nesigręžioję atgalios, tuo siauruoju taku, nes:


"Jėzus jam tarė: „Nė vienas, kuris prideda ranką ant plūgo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“. (Lk. 9:62 Biblija)


Ir neklausykite tų, kurie jums žada rožėmis klotą krikščionišką gyvenimą, nes tie, kurie jums taip kalba, paneigia aukščiau parašytus Jėzaus žodžius. O kas neigia Jėzaus žodį, tas automatiškai, neigia ir Jėzų Kristų, nes pasak Šv. Rašto, Jėzus ir yra Žodis tapęs kūnu ir gyvenęs tarp mūsų.

Todėl, kas nori sekti paskui Jėzų, te klauso ir vykdo tai, ką sako apaštalas Paulius.


"Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. Tad stovėkite susijuosę savo strėnas TIESA, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite TIKĖJIMO skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra DIEVO ŽODĮ, visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu."

(Ef 6,10-18 Biblija)


Savojoje Bažnytėlėje, kukliai ir švelniai elgdamiesi vieni su kitais, tyrame trapume, siekite pažinti Dievą. Kartu bendraudami augsite tikėjime ir kaip Šventasis Raštas sako: "..Geležis, geležį galanda..", šitaip visokeriopai statydinsite vieni kitus, sustiprindami vienas kitą dvasinės kelionės ėjime, primindami Žodį, paguosdami kenčiantį, su meile drausmindami suklydusį, paragindami nusilpusį ir tt.. Šitaip turi augti Dievo šventykla, rūpindamasis ne tik savimi, bet ir savo broliu ir savo seserimi Jėzuje Kristuje. Juk Raštas moko, kad mes esame ir vieni kitų statydinimui.

Kai tikrieji Dievo vaikai renkasi į mažus ratelius, Dievas veikia ramiai ir švelniai, neatkreipdamas per daug dėmesio į save, kai tuo tarpu šėtonas, viską daro atvirkščiai. Jis suburia aukščiausio lygio iškilmingus bažnytinius susirinkimus, išpuoštus auksu ir sidabru, apkarstęs viską savo klaidingais mokymais, pažadais ir melagingais stebuklais. Šėtonas visada darbuojasi per pačias silpniausias žmogaus vietas. Jis žino, kad žmogus yra linkęs traukti ten, kur malonumai, akibrokštai, stebuklai ar mistika. Todėl pasinaudojęs žmonių geismais ir troškimais, jis sužavėdamas patenkina juos ir šitaip suvilioja. Suviliojus žmones į tokius susibūrimus, šėtonas tada gali žmones maitinti savo mokslu, t.y. klaidžiamoksliu, kuris daugelį veda į pinkles. Ir kaip bebūtų gaila, jam tai puikiai sekasi.

Taip, kaip Jėzus atėjo būdamas prastuoliu, niekuo nepatraukdamas dėmesio į save, kad net savieji (žydai) Jo nepažino (kad Jis yra jų Mesijas), taip dabar ir savąją Bažnytėlę, Jis tyliai ir ramiai stato nuošalyje, mūsų kambarėliuose. Bet daugelio tai nevilioja, nes visi bėga ten, kur įdomiau, kur vyksta kažkoks ''judesys'', manydami, kad ten tikrai ras Dievą. Bet deja, ten tik išorinė apgaulė, " apvilkta" pažadais ir stebuklais... .

Tik nesupraskite neteisingai, mes nesakome, kad visos, taip vadinamos bažnyčios yra blogos, ne. Kažkur visgi dar yra ir tikrųjų Kristaus Bažnytėlių, kurios iš tiesų, visoje tiesoje laikosi Dievo Žodžio pagal Šv. Raštą, be jokių iškraipymų ar išvedžiojimų. Bet ir jų tėra vos maža saujelė, kurių tektų ieškoti su žiburiu.

Bet jeigu jums pavyko rasti tokią Bažnyčią, tai šlovė Dievui, kad esate atvestas į ją.


Dar vienas patarimas. Tikrinkite pastorių žodžius su Šv. Rašto mokymais. Tikrinkite bažnyčių įvestas dogmas ir santvarkas jų viduje ir tai, ką jie praktikuoja, kad neprieštarautų Šv. Raštui. Te viskas, ką jus mokina, bus paremta Biblija, o ne žmonių (kunigų, pastorių) nuomonėm, įsitikinimais, potyriais, išgyvenimais, jausmais, istorijomis, filosofijomis ir panašiai. Nesileiskite klaidinami ir nebėkite su visais tuo plačiuoju keliu, kuriuo bėga visa banda, vien tik tam, kad bėgti.

Tai tiesiog, nuves jus prapultin, nes kaip žinome iš Raštų, tai būtent

''erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį ir daugelis yra juo einančių''.


Na ir pabaigai, tiesiog atidžiai pažvelkite ir atkreipkite dėmesį į šiandienos įvairių bažnyčių judėjimą. Visų tų skirtingų krikščioniškų konfesijų, bei denominacijų bažnyčios, kurios nesilaiko vienos bendros minties tikėjime, bet yra pasidalinusios dėl Žodžio doktrinos. Jos jau dabar pamažu ima jungtis ir burtis kartu, kad pašlovintų ir pagarbintų, pasak juos, vieną Dievą, o tai yra ekumeninis judėjimas, kuris tiesia kelią Antikristo atėjimui. Bet apie tai jau kita tema.


Taigi, geriausia ką galime patarti, tai kaip jau ir minėjome, tai burtis savame rate ir kartu bendrai, mažomis grupelėmis, kaip aplinkybės leidžia, statydintis Tikėjime, Dvasioje, Šventume bei Žodžio Tiesoje.

Šiuo keliu jau pasekė daugelis tikinčiųjų, nes ima praregėti ir suprasti, kad laikantis mažame ratelyje yra vienintelis būdas netapti suterštu šio pasaulio.

Tad melskimės vieni už kitus Dievui, kad suvestų mus su tais, kurie yra iš Jo aptvaro, kad drauge galėtumėme augti ir statydintis šventume, ruošdamiesi mūsų Viešpaties atėjimo Dienai.


Dievo palaimos jums, Jėzaus Kristaus vardu, Amen!


/L Joana Jon/


KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI