Ne kiekvienas sugeba gerti savo taurę iki galo, pilną ir neatmiežtą

Tai vienas sunkiausių krikščionybės reikalavimų daugeliui krikščionių. Daug kam tai didžiulis iššūkis perlipti per save, per savo pyktį, per savo išdidumą, per įsiskaudinimus ar per savo žmogišką, neretai klaidingą supratimą, kad pradėtume laiminti savo priešus... Retas krikščionis sugeba išlikti siaurame kelyje, kuris reikalauja visiško nusižeminimo prieš Viešpatį, kad galėtų laiminti ir melstis už tuos, kurie, galbūt, kažkuom nepatiko ar neįtiko, ar pasidalint kažkuom nesugebėjo. Raukite lauk iš savo širdžių priešiškumą, nemeilę, keiksmus, sarkazmus, apkalbas ir betkokį pyktį kitam žmogui. Nustokite triukšmauti ir piktintis. Nustokite liūdinti Šventąją Dvasią.

''Bet Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį!“ (Hab. 2:20).

''Tenutyla kiekvienas kūnas Viešpaties akivaizdoje, nes Jis pakilo iš savo šventos buveinės“. (Zach. 2:13).

Kai Viešpats užklups jūs netikėtai jūsų pyktyje ir nemeilėje, visi akimirksniu bus nutildyti ir pagauti savo pačių negailestingume. Kiekviena burna užsprings savo piktais žodžiais. Kiekvienas turės praryti savo kalbamą bjaurastį. Už kiekvieną įžeidimą kitam žmogui, bus pareikalauta atsiskaityti. (Mato 12:35-37).

Supraskite, juk ne aukos Viešpats iš mūsų norėjo, bet gailestingumo (Oz. 6:6), (pvz., meilės, susitaikymo, švelnumo, atleidimo...) vienas kitam.

Ir tik skaitydami negalvokite, kad šie žodžiai skirti jūsų priešui...NE! Pirmoje eilėje jie skirti jums, o tik tada jūsų priešui, arba tiems, su kuriais nesutariate. Pergalvokite, ar tikrai su visais elgėtės ir kalbėjote su visu dorovingumu? Ar jūsų kalba buvo švari, be dėmės, be užkietintos širdies? Be savigailos? Be tokių dalykų, kaip: akis už akį ir dantis už dantį?

Ir tik nepradėkime sakyti, ''ji/jis pirmas pradėjo, todėl ji/jis pirmas turi atsiprašyti'', arba ''ji/jis pirmas turi eiti į kalbas ir siekti viską išsiaiškinti vardan Dievo ramybės''... Jei jūs šitaip teisinatės ir šitaip galvojate, tai dar nesate pasiekę brandos tikėjime. Tokie išsisukinėjimai ir pasiteisinimai yra juokingi.

Supraskite, kad tai liūdina Dievo Dvasią, nes jumyse netarpsta nusižeminimo ir nuolankumo Dvasia, kaip tai buvo pas Kristų, paskui kurio pėdas turime sekti, kad taptume panašūs į Jo paveikslą. Juk Jėzus pirmas prieš mus nusižemino, nors mes buvome Jo kaltininkai, kurie prieš Jį pirmieji nusidėjom. Todėl jei pas jus yra visokie išsisukinėjimai ir pasiteisinimai, ''kas pirmas pradėjo'', arba ''kas turi/privalo pirmas eiti aiškintis arba, kas turi pirmas atsiprašyti, ar kas pirmas nusižeminti'', reiškia, dar nieko taip ir neišmokote.

Atgailaukite už visą nešvarą, kuri susikaupusi jūsų širdyse artimui, šeimos nariams, draugams, pažįstamiems, darbo kolegoms, mokytojams, klasiokams, politikams, broliams ir sesėms Kristuje ir pan. Tik tada, kai jūsų širdies lobyne tarpsta meilė ir ramybė, tik tada iš jūsų burnos liesis gyvieji vandenys. Tik tada mokėsite susitarti su savo priešais ir skriaudėjais ir gyventi su visais taikoje ir ramybėje, kiek tai nuo jūsų priklauso. (Rom. 12:18).

"Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu". (Rom. 12:21).

Nes raštas aiškiai mums sako ir pranašauja, kad paskutinėmis dienomis, daugelio meilė, deja, atšals... Bet tik retas sugeba nusižeminti paneigęs save ir ištiesti meilės, susitaikymo ir ramybės ranką. Retas sugeba pamynęs savo išdidumą, siekti taikos, nežiūrint kas buvo teisus ar neteisus (padėjęs visą praeitį į šalį, neprisimindamas kas ką įžeidė). Siaurasis kelias yra daug siauresnis negu daugeliui atrodo.

Bet tas, kuris sugeba pirmas nusižeminti, pirmas siekti viską išsiaiškinti (jei to nebuvo padaryta), pirmas siekti tarpusavio meilės ir susitaikymo, tas yra labiau palaimintas. Jame daug stipriau veikia Šventoji Dvasia, kuri duoda taikingumo vaisių.

Todėl nieko nelaukdami, raukite lauk iš savo širdžių visas karčias šaknis ir visas susikaupusias emocijas, kurios nepriimtinos Dievui. Neužgožkite Šventosios Dvasios per savo išdidumą, įsiskaudinimą ar pyktį. Dėkite visas galimas pastangas susitaikyti vieni su kitais, išsiplaukite atgailoje savo tikėjimo rūbą, kad būtumėte priimtini ir gyvenkite kas sau ramybėje, neužkliūdami vieni kitų. Nes kai eisite į akistatą su Dievu, jūsų bus paklausta, ar viską padarei, kad susitaikytum su tais, kurie papiktino, arba įskaudino, įžeidė, o galbūt ir tiesą jums kalbėjo? Ar prie to dar meldeisi už juos, ar laiminai juos iš pačių geriausių ir tyriausių širdies motyvų?

TAIGI, JEIGU MYLITE TIK TUOS, KURIE JUS MYLI, TAI JOKS ČIA JŪSŲ NUOPELNAS, BRANGIEJI, NES IR NUSIDĖJĖLIAI MYLI SAVUOSIUS....

Tas, kuris nesugeba mylėti savo priešų ir kaltininkų, tą Jėzus sulygina su nusidėjėliais ir pagonimis...

O tiems, kurie pamiršote, kaip iš tikro atrodo meilė, kurios reikalauja Dievas, tai štai ištrauka iš laiško Korintiečiams: Išsitirkite kiekvieną žodį, pastudijuokite, kaip atrodo tikra meilė, ir žiūrėkite, ar jūsų meilė atitinka štai tokią meilę, kaip čia parašyta:

''Jeigu.. neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą (pvz., Dievo žodžio supratimą); jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu (betėviams, benamiams ir pan.), ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.

MEILĖ KANTRI IR MALONI, MEILĖ NEPAVYDI; MEILĖ NESIGIRIA IR NEIŠPUIKSTA. JI NESIELGIA NEPADORIAI, NEIEŠKO SAVO NAUDOS, NEPASIDUODA PIKTUMUI, NEMĄSTO PIKTAI, NESIDŽIAUGIA NETEISYBE, DŽIAUGIASI TIESA; VISA PAKENČIA, VISA TIKI, VISKUO VILIASI IR VISA IŠTVERIA''. (I Korint. 13).

Kiek iš jūsų šitaip elgiasi ir gyvena? Ar jumyse tarpsta štai tokia meilė?

Dievas tepadeda kiekvienam išbėgti savo bėgimą sėkmingai. Būkite palaiminti. 🌸

/Jėzaus Šviesa/

Kiti krikščioniški straipsniai ir skaitiniai