top of page

Koks stiprus jūsų tikėjimas?

Koks stiprus jūsų tikėjimas, ir kiek dėl Dievo esate pasiruošęs jūs, kad paklustumėte Jam, nesvarbu ką tai jums kainuotų?

Dažnai tikintysis priešinasi Viešpačiui, bijodamas kitų nuomonių, bijodamas kas bus, jei nepavyks, bijodamas įvairių negatyvių pasekmių. Jis priešinasi abejodamas, ar tai iš Viešpaties, o gal ne? Priešinasi būdamas pilnas savų idėjų ir savo išminties, kuri veda jį į pražūtį.



Štai paskaitykite Šventojo Rašto ištrauką, apie tikrus Dievo žmones, kurie atsiradę nepatogiose ir netgi pavojingose situacijose, nepabūgo sunkumų, išbandymų, pajuokų, aplinkinių pasipriešinimo, kai kurie netgi ir kalėjimo, bet laikėsi tikėjimo, net ir keisčiausiose ir netgi visiškai beviltiškose situacijose, laikėsi Dievo Žodžio iki galo ir Dievas juos, galiausiai, išgelbėjo, palaimino ir išvedė į geresnę vietą jų gyvenime. Mat jie rinkosi veikti tikėjimu, o ne savo supratimu. Štai paskaitykite, apie neįtikėtinus Dievo žmones, kurie veikė ir gyveno dideliu tikėjimu.


''Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba. Tikėjimu Henochas buvo perkeltas (į dangų), kad nematytų mirties, ir „jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui. O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina. Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie tuo metu dar nematomus dalykus, būdamas dievobaimingas, pastatė arką savo šeimai išgelbėti; tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą. Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Tikėjimu jis apsigyveno pažado žemėje, tarytum svetimoje, gyvendamas palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais. Mat jis laukė miesto su pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas yra Dievas. Tikėjimu ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo. Todėl iš vieno vyro (iš Abraomo), ir dar apmirusio (t.y. senyvo), gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys. Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos, išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai. Kurie taip kalba, parodo, kad ieško tėvynės. Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas nesigėdija vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems Miestą! Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis, kuris buvo gavęs pažadą, aukojo savo viengimį sūnų, apie kurį buvo pasakyta: „Iš Izaoko bus pašaukti tavo palikuonys“. Jis suprato, kad Dievas gali prikelti net iš mirties, ir atgavo sūnų tarytum iš numirusių. Tikėjimu Izaokas palaimino ateičiai Jokūbą ir Ezavą. Tikėjimu Jokūbas mirties valandą palaimino kiekvieną Juozapo sūnų ir pagarbino, atsirėmęs į savo lazdos drūtgalį. Tikėjimu merdintis Juozapas priminė apie Izraelio vaikų iškeliavimą ir davė nurodymų dėl savo palaikų. Tikėjimu Mozė tris mėnesius buvo tėvų paslėptas, nes jie matė, koks kūdikis dailus, ir neišsigando karaliaus įsakymo. Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais. Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį. Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus rūstybės, nes liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį (Dievą). Tikėjimu jis įsteigė Paschą ir apšlakstymą krauju, kad naikintojas nepaliestų jų pirmagimių. Tikėjimu jie perėjo per Raudonąją jūrą tartum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė (vandens ir paskendo). Tikėjimu buvo sugriauti Jericho mūrai po septynių dienų žygiavimo aplinkui. Tikėjimu paleistuvė Rahaba nepražuvo kartu su neklusniaisiais; mat ji taikingai buvo priėmusi žvalgus. Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus, kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus''. (Hebr. 11:4:34).


Štai kokius didžiulius kalnus vertė šie nuostabūs Dievo žmonės savo tikėjimu. Jie nepabijojo išbandymų ir pasipriešinimų.

Klausimas jums, ar jūsų tikėjimas stiprus ir nepajudinamas? Ar neišsigastate, kai kas nors dėl tikėjimo Dievu jus išjuokia, tyčiojasi, barasi, kenkia, neteisingai kaltina ir persekioja? Kai kažkas, galbūt nori susidoroti su jumis, arba pasipriešinti arba pakenkti jūsų tikėjimui?

Ar tikite, kad jeigu tvirtai laikysitės Dievo žodžio ir vykdysite Jo paliepimus net ir per didžiausią aplinkos pasipriešinimą ar pavojų, Dievas vistiek neleis jūsų visiškai sužlugdyti, ir visa situacija vistiek pasibaigs palankia jums linkme?


''Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės…''. (Hebr. 11:1).


Didžiulis tikėjimas, tai mūsų duona ir sviestas. Tai mūsų visokeriopas fizinis ir dvasinis pragyvenimo šaltinis, kol svečiuojamės šioje žemėje. Tikėjimas, tai jūsų apsauga ir skydas. Juo žmogus gali išgyventi šioje žemėje ir praeiti, atlaikyti, bei įveikti viską, kas tik priešakyje ir su kuom tenka susidurti.


Nebijokite gyventi ir veikti dėl Dievo, nes visa istorija rodo ir liudija, kaip baigiasi viskas tiems, kurie tvirtai stovi įsikibę Dievo ir Jo paliepimų. Ir jeigu pergalė pasimato ne iš karto, tai dar nereiškia, kad mūšis pasibaigė. Tai tik reiškia, kad Dievas dar tebedirba, bet galutiniame rezultate vistiek išves jus į savo pažadėtą pergalę, nes Jėzus yra tas, kuris dovanoja savo pergalę visiems, kurie tiki Juo ir laikosi Jo įsakymų.


Jis sako: ''Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą (suspaudimų/ tikėjimo išbandymų), bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį''. (Jono 16:33).


Amen, amen ir amen!!! Šlovė Jėzui už Jo pergalę!!


Jeigu stokojate tikėjimo, jeigu jūsų tikėjimas silpnas ir labai lengvai pajudinamas, melskite Dievo, kad jį sustiprintų kiekvieną dieną, nes tik tikėjimu jūs turite galimybę įveikti viską, tik tikėjimu būsite pergalingas prieš betkokią tamsą, kuri nori jus sužlugdyti, ir tik tikėjimu, jūs būsite išgelbėti.


Viešpats tesustiprina jus šioje kelionėje. Būkite palaiminti, Dievas su jumis. Amen.


/Jėzaus Šviesa/


17 peržiūrų

Comments


bottom of page