top of page

Kodėl turėtume melstis tik Tėvui arba Jėzui Kristui?

Straipsnyje pateiksime šventu raštu paremtus argumentus, kodėl turėtume melstis tik Tėvui arba Jėzui Kristui, o ne Marijai ar kitiems šventiesiems.


Daugelis krikščionių visiškai painioja Jėzaus ir šventųjų vaidmenį šiandieninėje krikščionybėje. Žmonės nebežino, kam ir kodėl turėtų melstis. Todėl eikime tiesiai prie reikalo, kad susipažintume, ką Šventasis Raštas sako šiuo klausimu.

O Šventasis Raštas, nuo pirmo iki paskutinio puslapio, visur ir visada, liepia melstis Dievui. Ne gyvam ar mirusiam žmogui, bet vieninteliam Dievui, mūsų Kūrėjui.

Jėzus Kristus yra Dievas atėjęs kūne, todėl galime melstis Dievui, Jėzaus vardu, arba tiesiogiai Jėzui, nes tai vienas ir tas pats.


Štai cituoju Jėzaus mokymą apie tai, kam turėtume melstis:


‘’Jei ko prašysite manęs mano vardu, aš padarysiu’’. (Jono 14:14).


Tai reiškia, kad galime prašyti tiesiogiai Jėzaus ir melstis Jam. Bet mes taipogi galime melstis ir Tėvui, Jėzaus vardu, nes Jėzus taip pat mokė sakydamas:


‘’ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos’’. (Jono 16:23).


Tad yra du būdai, kaip galime melstis. Galime melstis Tėvui, Jėzaus vardu, arba tiesiogiai Jėzui.



Dabar eikime prie kito klausimo. Kaip turėtume melstis. Jėzus buvo prašomas, kad pamokytų, kaip turėtume melstis. Atkreipkite dėmesį, Jis neliepė melstis sveika Marija maldos savo motinai arba melstis kitiems šventiesiems, bet liepė melstis Tėvui, todėl mokino Tėve mūsų maldą. Štai cituoju:


‘’Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo. Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’’. Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums, o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Mato 6:6-15).


Šio nurodymo laikėsi visi apaštalai ir tikintieji. Niekas nesimeldė niekam kitam, apart Tėvui, Jėzaus vardu, arba tiesiogiai Jėzui Kristui, nes taip mokė melstis pats Jėzus.


Turite suprasti, kad melstis Marijai ar kitiems šventiesiems nėra prasmės, nes tik Jėzui Kristui, vieninteliam, buvo duota visa galia danguje ir žemėje ir būtent dėl to tik Jis vienas gali girdėti jūsų maldas ir į jas atsakyti. Mat Jis vienintelis yra prisikėlęs iš numirusiųjų ir yra gyvas, galintis būti visur vienu metu ir girdėti visų mūsų maldas bei padėti žmogui. Kai tuo tarpu Marija ir kiti šventieji, jie yra mirę ir yra mirusiųjų buveinėje. Jie neturi Dievo atributų, kurie leistų jiems vienu metu, būti visur, viską matyti ir girdėti kaip Dievas, kad galėtų atsakyti į žmonių maldas ir prašymus. Jiems nebuvo duota tokia galia. Joks angelas, joks žmogus ir netgi pats šėtonas neturi tokios galios, vienu metu būti visur, viską matyti ir girdėti. Ši galia buvo duota išskirtinai tik Jėzui Kristui po to, kai Jis mirė ir trečią dieną prisikėlęs sėdo Tėvo dešinėje. Tapus Tėvo dešine ranka, Jėzus automatiškai gauna visą galią, kurią turėjo Tėvas. Todėl Jėzus gali būti visur vienu metu ir viską girdėti, Jis yra visur esantis ir viską matantis, todėl tik Jis gali atsakyti į jūsų maldas.


Yra parašyta, kad po prisikėlimo, pasirodęs savo apaštalams, Jėzus kalbėjo, jog Jam buvo duota visa jėga:


‘’Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs’’. (Mato 28:18-19).


Atkreipkite dėmesį į paskutinius Jėzaus žodžius šioje vietoje. Jis sako:


‘’...mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs’’.


Tai reiškia, kad turime laikytis tik to, ką mokino Jėzus Kristus ir apaštalai. O per visą Naują Testamentą, nei Jėzus, nei apaštalai niekur nemokė melstis Marijai, šventiesiems ar angelams. Jūs šito niekur nerasite visoje Biblijoje.


O mums privalu klausyti ir laikytis tik to, kas parašyta Šventame Rašte, to kas išėjo iš Jėzaus ir apaštalų lūpų.


Meldimasis Marijai ir šventiesiems atsirado gerokai vėliau, apie tris šimtai metų po Kristaus ir apaštalų. Žmonės patys susikūrė šią tradiciją, ko Jėzus niekada nemokė daryti. Apaštalai netgi draudė tokias praktikas. Štai citata iš Šventojo Rašto:


‘’Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs. Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kad būtų pagydytas, garsiu balsu pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tas pašoko ir ėmė vaikščioti. Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“ …Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti (norėjo paaukoti jaučius apaštalams, lyg šventoms dievybėms). Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią, šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs (t.y. mes ne dievybės). Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, ‘kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’. Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais. Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo“. Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų (t.y. Kad listriečiai negarbintų apaštalų lyg jie būtų dievybės ir nesiklauptų)’’. (Ap. darb. 14:8-18).


Mat betkoks aukojimas tai yra garbinimo forma. Todėl apaštalai draudė listriečiams juos garbinti ar prieš juos lenktis maldoje ir liepė kreiptis jiems tik į gyvąjį Dievą per Jėzų Kristų.


Taipogi yra žmonių, kurie lenkiasi ir klaupiasi angelams, bet šventas raštas taipogi draudžia tokias praktikas. Štai citata:


‘’Aš, Jonas, visa tai mačiau ir girdėjau. Išgirdęs ir pamatęs, puoliau po kojų angelui, kuris man visa tai parodė, norėdamas jį pagarbinti. Bet jis man pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink!“ (Jono apr. 22:8-9).


Tad nesiklaupkite nei šventiesiems, nei angelams, nes tai yra stabmeldystės nuodėmė, kuri yra draudžiama per visą Šventąjį Raštą.

Jėzus yra prisikėlęs ir yra gyvas, esantis visur ir matantis viską. Jam lenkitės ir melskitės, Jam vieninteliam tetarnaukit.


Bet kaikurie sakys, mes meldžiamės Marijai ir kitiems šventiesiems, kad jie duotų užtarimą maldose. Deja, tokių praktikų, Šventasis raštas irgi nemoko. Bet atvirkščiai, raštas mums nurodo kas tokie yra mūsų užtarėjai danguje ir žemėje, tai Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia. Jėzus sakė:


‘’Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums …’’. (Jono 14:16-17).


Čia raktinis žodis ‘’Aš paprašysiu’’. Jėzus yra tas, kuris prašo Tėvo už mus, Jėzus yra mūsų užtarėjas. Toliau, kitoje vietoje raštas kalba, kad ir Šventoji Dvasia yra mūsų užtarėjas:


‘’Širdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria tikinčiuosius pagal Dievo valią’’. (Rom. 8:27)


Tad išvada yra tokia: Jėzus Kristus yra jūsų užtarėjas danguje, o Šventoji Dvasia yra jūsų užtarėjas žemėje, kuri dvelkia jumyse, jeigu tik esate atgimę iš Šventosios Dvasios, per tikėjimą į Jėzų Kristų.


O kol Marija ir kiti šventieji buvo gyvi, taip, jie tikrai galėjo drąsiai užtarti betkokį žmogų savo maldose, t.y melstis Dievui už žmones, ką beje, šiandieną darome ir mes vieni dėl kitų. Bet po mirties, kiekvienas žmogus (šventasis/tikintysis) išeina į savo poilsį ir ilsisi po savo darbų. Todėl nei Marija, nei kiti šventieji negali jūsų girdėti ar jums padėti kažkuom, nes jie yra savo poilsyje, kur ilsisi po visų užtarimų ir maldų, kuriuos atliko būdami gyvi žemėje..

Niekur rašte neparašyta, kad po mirties šventieji toliau darbuojasi, bet atvirkščiai:


‘‘Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – kad atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos’ „. (Jono apr. 14:13).


Viskas, šventųjų darbai jau nudirbti žemėje. Po mirties eina tik poilsis. Amžinas atilsis.

Tad išvada tokia, kad jums daug daugiau naudos būtų prašyti savo gyvų artimųjų, kad šie užtartų jus maldose ir melstusi už jus, negu užtarimo prašyti pas mirusiuosius, kurie jums niekuom nebegali padėti, nes yra savo poilsyje.


Todėl būkime atidūs ir stropūs vykdyti tik tai, kas parašyta šventame rašte. Laikytis to, kas išėjo iš Jėzaus ir apaštalų mokymų, kurie užrašyti Naująjame Testamente. Skaitykite Šventą raštą atmetę visas jums anksčiau primestas ir suformuotas nuomones apie tikėjimą bei visokius išankstinius religinius įsitikinimus. Patys asmeniškai skaitykite, studijuokite ir laikykitės tik to, kas jame parašyta. Nes per laiką tikinčiųjų tarpe atsirado vis daugiau žmonių tradicijų ir mažiau tikrojo Dievo žodžio ir mokymo.

Todėl jeigu matote, kad kažko nėra parašyta Biblijoje, to nesilaikykite, net jeigu pusę pasaulio ir laikosi kažko, ko nėra mokoma šventąjame rašte. Žiūrėkite, kad jūs tame nedalyvautumėte, nes didžioji žmonių dalis neskaito švento rašto, bet seka paskui jiems primestas tradicijas, kurios nėra atėjusios iš Dievo, ir todėl jie yra paklydime. Todėl jie serga, patiria įvairiausias nelaimes, jų maldos nėra atsakytos. Mat jie nesilaiko Dievo žodžio ir paliepimų. O Dievas padeda tiems, kurie ieško Dievo žodžio pažinimo ir seka Jo takais bei mokymais.


/Jėzaus Šviesa/



155 peržiūros

Comments


Jėzaus Šviesa

Gaukite straipsnius email paštu

Ačiū, kad prenumeravote!

© 2020 Jėzaus Šviesa

bottom of page