• Jėzaus Šviesa

Kiek iš tikinčiųjų ieško tiesos ir gyvena pagal ją?

Dievo žodis sako:


Iz. 59:4: "Nė vienas neieško teisingumo ir negina tiesos. Jie pasitiki tuštybe ir kalba melus, pradeda vargą ir pagimdo nusikaltimą".


Velnio manipuliacijos tiek išgudrėjo, kad viską pateikia ir pridengia po "pasaulietiška meile", kur vyrauja tokie žodžiai kaip:

nesmerk, neteisk, nes kitaip pats save pasmerksi, nuteisi ir neišsigelbėsi. Ir šie žodžiai yra kalbami situacijose, kai kitas žmogus

akivaizdžiai vykdo neteisingumą vidury baltos dienos ir nusideda Dievo akivaizdoje, vesdamas paskui save ir kitus iš tiesos kelio.

Jo niekas nesudrausmina, bet verčiau renkasi šaukti ''neteisk'', ''nieko jam nesakyk, nes pats būsi nuteistas''.



BET AR TOKIOS NUOSTATOS LAIKYMASIS GELBĖJA?


Atsakymas paprastas: tai eilinė tolerancija nuodėmei, kurios Dievas neapkenčia, mat nuodėmė yra visiška priešingybė Jo širdžiai.

Tokiose situacijose, Dievas liepia ne mums ne teismu užsiimti, bet pamokyti

klystantį brolį, o reikalui esant, net ir subarti, jei anas neklauso. Tik šitaip atsiskleidžia mūsų tikra dieviška meilė artimui, nes norima išgelbėti jo sielą.


Bet šiandieną, viskas šiais laikais yra užmaskuota po ''meilės slėpiniu'', kur yra toleruojama nuodėmė ir nėra tiesos. Tokia meilė yra netikra, ir būtent dėl šios priežasties, tokia meilė negali nieko išgelbėti, bet kaip tik atvirkščiai, ji yra patiška,

leidžianti žmogui pražūti. Tai tėra eilinis pataikavimas ir noras įsiteikti žmonėms, mat ''aš esu gerietis, nes niekam dėl nieko neprieštarauju ir nieko blogo nesakau''.


Bet jeigu, iš tikro paklausus, tai sakykite, kur dingo TIESA? Ar mes jos ieškome?

Ar ji pas mus gyvena? O gal ji tik nedažnas svečias pas mus, retas praeivis?

Paklauskime savęs, ar tik neplaukiame pasroviui, tuo plačiuoju keliu, padengtu "pasaulietiška meile", kurioje nėra tiesos ir teisingumo, bet vien tik

pataikavimas ir nuodėmės tolerancija?


Iz. 59:9: "Todėl teisingumas yra toli nuo mūsų, teisybė nepasiekia mūsų; mes laukiame šviesos, o čia tamsa, laukiame aušros, o vaikščiojame sutemose".


Pakęsdami nuodėmę, po "pasaulietiška meile", mes negyvename tiesoje. Mes neginame tiesos, kurią mums davė Dievas. Dievas nuodėmės nekenčia, bet ar nekenčiame nuodėmės mes patys? Ar mūsų požiūris į nuodėmę toks pats kaip ir Dievo? O gal, visgi, mūsų požiūris į nuodėmę skiriasi nuo Dievo?

Šventas raštas sako:


Iz 59:2-3: "...bet jūsų neteisybės atskyrė jus nuo jūsų Dievo, ir jūsų nuodėmės paslėpė jo veidą nuo jūsų, kad jis negirdėtų. Nes jūsų rankos suterštos krauju ir jūsų pirštai neteisybe; jūsų lūpos kalbėjo melus, jūsų liežuvis murmėjo iškreiptumą".


Tik gyvendami TIESOJE, mes imame nekęsti nuodėmės. Atsikračius "pasaulietiškos meilės" jungo, mes pradėsime atskirti ir suprasti dalykus,

kurie patinka Dievui:


Iz. 59:12-15: "Nes mūsų nusižengimai daugėja tavo akivaizdoje ir mūsų nuodėmės liudija prieš mus; nes mūsų nusižengimai yra su mumis;

ir mūsų neteisybės – mes jas pažįstame; mes nusižengiame ir meluojame prieš VIEŠPATĮ, ir atsitraukiame nuo mūsų Dievo, kalbame engimą ir maištą, širdyje pradedame ir iš jos ištariame melagingus žodžius. Teismas nusuktas atgal ir teisingumas stovi toli; nes tiesa parkritusi gatvėje ir bešališkumas negali įeiti''.


Bet jeigu mes mylėsime TIESĄ ir gyvensime TIESOJE, mes turime viltį, nes tai ir yra siaurasis kelias, vedantis į išgelbėjimą. Raginu kiekvieną, gyvenkite tiesoje, net jei tai ir kainuotų jūsų gyvybes. Mat tik tiesa ir teisingumas yra vienintelis kelias paskui Kristų.


Trumpa maldelė:


Jėzaus Kristaus vardu meldžiu, apsaugok mane, Dieve, nuo neteisingų kelių. Vesk mane į visą tiesą, mokyk ir rodyk kelią, kuriuo turiu eiti. Atleisk man, už visas mano nuodėmes, nes prieš Tave nusidėjau. Nuplauk mano visas kaltes, priglausk prie savo krūtinės. Tyrink mano širdį ir duok alkį tiesai, jog siekčiau Tavęs pažinimo ir Tavojo veido. Kad būčiau Tau priimtinas, o ne atmestinas. Padėk man kasdieną sekti savo mintis, savo žodžius ir darbus, kad padaręs neteisumą, apie tai nepamirščiau ir nenumočiau ranka, bet tuoj pat atgailaučiau ir nusigręžčiau nuo piktų savo kelių. Keisk mano širdį, stiprink mano tikėjimą.

Ačiū, Tau, kad mane išklausai ir esi ištikimas savo žodžiui. Ačiū Tau, už auką ant kryžiaus. Tebūnie palaimintas Tavo šventas vardas, šlovė ir gyrius priklauso Tau, visada ir per amžius, amen.


/Brolis Algis/


Kiti krikščioniški straipsniai ir skaitiniai

44 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską