Dievo laukia mano siela

''DIEVO LAUKIA MANO SIELA, iš Jo ateina man išgelbėjimas. Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė – aš nesvyruosiu. Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas! ... Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia. Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame. Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė – aš nesvyruosiu. Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas.

Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga. Tik garas yra prastuoliai, melas – kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką. Nepasitikėkite priespauda (t.y. nedarykite priespaudos), tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.

Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus''. (Psalmės 62).

Kiti krikščioniški straipsniai ir skaitiniai