top of page

Dievas siunčia ligas, ką daryti?

Daugelis krikščionių galvoja, kad ligos mūsų tarpe, tai yra demoniška veikla atėjusi iš šėtono, todėl labai dažnai girdime, kaip įvairiose bendruomenėse ir bažnyčiose (ypač protestantų charizmatinėse), krikščionys pastoviai išvarinėja ligas lauk ir įsakinėja joms, Jėzaus vardu, išeiti iš sergančiųjų.

Tai vienas didžiausių klaidžiamokslių, paplitusių krikščionių tarpe, ir tiesiog gaila yra žiūrėti, kai matai krikščionis, beviltiškai įsakinėjančius ligoms ir visokioms problemoms pasitraukti, Jėzaus vardu, be jokio tikro ir akivaizdaus rezultato. Tad kviečiu visus, pažiūrėkime, ar to mus moko Šventasis Raštas?


Visų pirma, išsiaiškinkime, ar tikrai ligos, mūsų tarpe, yra šėtono darbas, ir po to išsiaiškinsime, ar tikrai turėtume, Jėzaus vardu, įsakinėti ligoms ir įvairiems kitokiems kentėjimams bei problemoms pasitraukti ir išeiti?



Šventas raštas sako:

‘’Tada jie (izraelitai) tikėjo Jo žodžiais, giedojo Jam gyrių. Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų, dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė. Jis suteikė jiems, ko prašė, KARTU SIUNTĖ LIGAS Į JŲ BŪRĮ’’. (Psalm. 106:12-15).


Raktiniai žodžiai: ‘’siuntė ligas į jų būrį’’. Tad kaip matote, Dievas pilnai gali pasiųsti žmonėms ligas, jei yra tokia Jo valia. Ir kas mes tokie, kad eitume prieš Dievo valią ir įsakinėtume ligoms pasitraukti? Kas mes tokie, kad įsakinėtume Dievui ir kviestume Jo paties Dvasią veikti prieš Jį patį?


Apaštalas Paulius kalbėjo, kad dėl mūsų nepaklusnumo Dievui, daugelis iš mūsų sergame. Ir įvairios ligos yra nuo Dievo, lyg auklyba mums, jog atsigręžtume į Jį visa širdimi.


‘’Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių (mirusių). Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu’’. (1 Korint. 11:30).


Kadangi ligos būna siunčiamos Dievo, štai kodėl, labai dažnai, matome, kad visokie, neva, ligų išvarinėjimai ir įsakinėjimai neveikia. Ir taip yra todėl, kad pats Dievas pasiunčia ligą žmogui, nes tuom Jis siekia didesnių tikslų - išgryninti sergantįjį, atgręžti jį į atgailą, atgręžti jį į Dievą, mokyti jį nešti savo kryžių, jei liga yra būtent skirta kaip kryžiaus dalis, mokyti jį nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu, net ir didžiausiuose sunkumuose, ir t.t.


Kitoje Švento rašto vietoje parašyta:


‘’Viešpats jam atsakė: „Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?’’. (Išėj. kn. 4:11).


Vėl gi, kaip matote, Dievas yra tas, kuris siunčia ligas, negalavimus, kentėjimus ir pan.


Apaštalas Paulius, savo laiške irgi sako:


‘’Nes jums duota dėl Kristaus ne tik Jį tikėti, bet ir dėl Jo kentėti…’’. (Filip. 1:29).


Mes esame pakviesti į įvairius kentėjimus ir išbandymus, todėl neikime prieš Dievo valią, bet verčiau, kaip pats apaštalas Paulius mokė, tokiais atvejais, jei mūsų tarpe yra sergančių ir kenčiančių įvairius kentėjimus, tai mes ne ligoms įsakinėti turime, bet turime karštai melsti Dievą, su visu paklusnumu, jog Viešpats pagydytų sergantįjį. Apaštalas Paulius mokė:


‘’Kenčia kas iš jūsų? TESIMELDŽIA…Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, IR JIE TESIMELDŽIA už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Ir tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusidėjęs, jam bus atleista… MELSKITĖS vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga, karšta teisiojo MALDA. Elijas buvo toks pat žmogus kaip ir mes. JIS MELDĖ, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ir jis VĖL MELDĖ, ir dangus davė lietaus, o žemė užaugino savo vaisių’’. (Jok. 5:13).


Atkreipkite dėmesį, apaštalas Paulius liepia MELSTIS, NET IR BAŽNYČIOS VYRESNIESIEMS, o ne įsakinėti, įvairiems kentėjimams ar ligoms, kad jos pasitrauktų. Melstis Paulius liepė ir visiems likusiems tikintiesiems, tiems, kurie nėra bažnyčios vedliai, bet tiesiog yra tikintieji Kristuje ir yra Kristaus kūno nariai.


Kodėl turime melstis, o ne įsakinėti?

Todėl, kad maldoje yra nuolankumas prieš Dievą, kas Viešpačiui patinka ir yra priimtina, o kai žmonės ima įsakinėti savo įvairioms problemoms ir situacijoms pasitraukti, tame nebelieka nuolankumo, nes šitaip žmogus priešinasi Dievo valiai, jeigu Dievas su tikslu pasiuntė ligą ar kažkokią kitą negandą. Negana to, toks ‘’įsakinėtojas’’, tampa vos ne įsakinėtojas Šventąjai Dvasiai, kad Ji dirbtų mums, kai tik paliepiame Jai daryti tą ar aną. Tai iš tikro yra baisu ir tame nėra jokio nuolankumo ar nusižeminimo.


Tad verčiau melskimės dėl visų dalykų, jei reikia Dievo pagalbos, o ne įsakinėkime įvairioms situacijoms ir bėdoms pasitraukti, kad nepasirodytų taip, jog einame prieš Dievo valią. Leiskime pačiam Dievui nuspręsti, pagal Jo nutarimą, kada ligai laikas pasitraukti, o gal pasilikti su visam.

Nes nežinia, gal tai Dievo valia, kad tos bėdos kolkas pasiliktų, todėl visokie įsakinėjimai, tai tik didelis, tuščias šurmulys, kuris nieko neduoda ir eina prieš Dievą.

Negana to, visokie ‘’įsakinėjimai problemoms pasitraukti’’, sudaro iliuziją ir maskaraduoja, lyg įsakinėjimuose būtų kažkokia jėga ir galia, bet iš tikro, tai eilinis šou ir apgaulė, atėjusi iš klaidinančių mokytojų, kurie veikia ir dirba šėtonui ir savo pasipelnymui. O kai kurie iš jų, patys net nenutuokia, kad yra suklaidinti.


Taigi, nereikia jokių įsakinėjimų, pakanka ramiai melstis, kaip liepė apaštalas Paulius, nes Dievas žino mūsų prašymus dar prieš atveriant mums savo burnas.


‘’Prieš jiems šaukiant, Aš atsakysiu; jiems dar tebekalbant, Aš išgirsiu (sako Viešpats)’’. (Izaijo 65:24).


Nepasiduokite apgaulingiems mokymams ir klaidžiamoksliams. Pasilikite ties malda, nes Dievas mums ją dovanojo su tikslu. Malda yra mūsų dovana nuo Dievo. Jei Jis būtų norėjęs, kad jūs įsakinėtumėte savo problemoms ir jas išvarinėtumėte, Jis jums būtų tai pasakęs asmeniškai ir apreiškęs tai. Bet kolkas, mums pasilieka apaštalo Pauliaus tiesioginis įsakymas ir paliepimas melstis, be kažkokių atskirų mokymų įsakinėti ligoms ar kt. bėdoms pasitraukti. Mes niekur tokių nurodymų, kaip ''įsakinėti problemoms'', šventame rašte nerandame. Todėl darykime tik taip, kaip buvo liepta visiems tikintiesiems, kai ištikdavo visokeriopos bėdos ir kentėjimai, t.y. melskimės, nes būtent toks buvo duotas nurodymas.


‘’Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tebus žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje’’. (Filip. 4:6).


Ir galiausiai supraskite, kad jeigu Dievas nepagydo, reiškia tokia Jo valia, reiškia sergantysis turi nešti ligos naštą kaip savo kryžių, nes būtent per kentėjimus daugelis išsitobulins savo tikėjimą. Todėl nenustebkite, jeigu Dievas vienus pagydė, o kitų nepagydė. Dievas turi savo kelius, ir Jis žino kam ko reikia, kad būtume išskaistinti ir išgelbėti.

Bet Dievas visada yra su mumis, ir niekada mūsų nepalieka, net ir mūsų didžiausiuose kentėjimuose, todėl būkite ramūs, jūs nesate vieni savo ugnyje. Jis visada šalia ir bus su jumis iki galo. Šlovė tebūnie Jam per amžius, amen.


/Jėzaus Šviesa/



75 peržiūros

1 Comment


vasara007
Jul 04, 2023

Mt 6:23: "O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!"

Like
bottom of page